Amerikiečių su negalia įstatymas yra svarbus teisės aktas, kurio pagrindiniai tikslai yra apsaugoti žmones su negalia nuo diskriminacijos ir sumažinti arba panaikinti daugelį kliūčių, su kuriomis negalią turintys asmenys susiduria kasdien. Amerikiečių su negalia įstatymą, dažnai vadinamą ADA, priėmė Jungtinių Valstijų Kongresas, o 1990 m. jį pasirašė prezidentas George’as HW Bushas. Vėliau ADA buvo pakeistas Jungtinių Valstijų Kongreso priimtu ADA pataisų įstatymu ir pasirašytas. 2008 m. prezidentas George’as W. Bushas priėmė įstatymą. Nuo ADA priėmimo Jungtinių Valstijų Aukščiausiasis Teismas dažnai siaurai aiškino pradinio įstatymo nuostatas, todėl neįgaliems asmenims buvo sunkiau įrodyti, kad jie buvo diskriminuojami. Todėl 2008 m. ADA pakeitimų įstatymas buvo sukurtas siekiant išplėsti pradinio amerikiečių su negalia įstatymo aiškinimą.
Amerikiečių su negalia įstatymas yra padalintas į penkis pagrindinius skyrius, žinomus kaip pavadinimai. ADA I antraštinė dalis iš esmės apsaugo asmenų su negalia teisę įsidarbinti, nes daugumai darbdavių neleidžiama diskriminuoti kvalifikuotų kandidatų vien dėl negalios. Pagal ADA negalia apibrėžiama kaip fizinis ar psichinis sutrikimas, kuris neigiamai veikia asmens veiklą. Tai nereiškia, kad darbdavys privalo įdarbinti asmenį su negalia. Tai reiškia, kad darbdavys negali atmesti kandidato, kuris atitinka minimalius darbo reikalavimus ir gali atlikti esmines darbo funkcijas su pagrįstomis patalpomis arba be jų.
Amerikiečių su negalia įstatymo II antraštinė dalis išplečia ADA teikiamą apsaugą valstybės ir vietos valdžios darbuotojams bei veiklai ir programoms, kurias teikia valstybės ir vietos valdžia. ADA II antraštinė dalis užtikrina, kad valstijos ir vietos valdžios institucijos turi laikytis Amerikos neįgaliųjų įstatymo nuostatų. II antraštinėje dalyje taip pat pateikiamos gairės, skirtos pagerinti viešojo transporto prieinamumą.
Trečioje ADA dalyje aptariami reikalavimai ir pareigos, kurias pagal įstatymus turi privačios įmonės, turinčios viešą prieigą. III antraštinė dalis reikalauja, kad privatus verslas, pvz., parduotuvės, restoranai, prekybos centrai, kino teatrai, apgyvendinimo įstaigos ir paslaugos, pvz., transporto įmonės, atitiktų minimalius reikalavimus, kad padidintų prieinamumą neįgaliesiems. Įstatymo IV antraštinė dalis reikalauja, kad telefono ryšio bendrovės teiktų perdavimo paslaugas, leidžiančias klausos ir kalbos negalią turintiems asmenims bendrauti telefonu. Paskutinė ADA dalis, V antraštinė dalis, pirmiausia skirta pateikti nurodymus federalinėms agentūroms, kaip įgyvendinti Amerikiečių su negalia įstatymą.