Religijos laisvė reiškia laisvių grupę, leidžiančią žmonėms pasirinkti, ar garbinti ir kaip garbinti. Tarptautinės valdžios institucijos šias laisves paprastai laiko žmogaus teisėmis, o daugelyje šalių jos laikomos konstitucinėmis teisėmis. Nors šios laisvės plačiai įtrauktos į įstatymus visame pasaulyje, jos yra įgyvendinamos ir įgyvendinamos nevienodu mastu.
Ši koncepcija suteikia žmonėms daugybę teisių. Pirmiausia tai leidžia asmenims pasirinkti, kuriomis dievybėmis tikėti. Pavyzdžiui, Jehovos liudytojai tiki, kad Dievo vardas yra Jehova ir jis turi sūnų, vardu Jėzus Kristus. Musulmonai tiki, kad visa ko kūrėjas vadinamas Allahu ir nepripažįsta Allaho turinčio sūnų. Vietoje, kur yra religijos laisvė, žmogus gali pasirinkti tikėti viena iš šių ar bet kokių kitų dievybių. Tai apima laisvę tikėti keliomis dievybėmis.
Žmogus taip pat gali pasirinkti iš viso netikėti Dievu. Ateistai turėtų būti apsaugoti tomis pačiomis teisėmis kaip ir religiniai pasekėjai. Visuomenėje, kurioje žmonės gali laisvai pasirinkti savo religijas, jie taip pat paprastai gali laisvai jas keisti. Be to, kiekvienas suaugęs žmogus turėtų turėti teisę pasirinkti pats. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, vyrui neturėtų būti suteikta teisė deklaruoti religiją savo šeimai.
Religijos laisvė suteikia asmeniui teisę laikytis bet kokios pasirinktos religijos. Tai reiškia, kad pasekėjai turėtų turėti galimybę turėti religinės medžiagos, burtis į garbinimo vietas ir apskritai gyventi taip, kad atitiktų jų įsitikinimus. Pavyzdžiui, žydai turėtų turėti galimybę laisvai švęsti šventes, numatytas jų tikėjimo, ir valgyti pagal savo įsitikinimus. Tuo pačiu metu krikščionys neturėtų primesti žydų praktikos.
Tačiau šios laisvės yra ribotos. Garbinimas nesuteikia žmonėms teisės pažeisti įstatymų. Asmuo Jungtinėse Valstijose (JAV) negali teisėtai įvykdyti žmogžudystės, nes jo įsitikinimai reikalauja žmonių aukų.
Kai kurios šalys turi įstatymus, kurie tariamai suteikia piliečiams religijos laisvę. Tačiau šios teisės ne visada yra nuosekliai ar veiksmingai apsaugotos. Kai egzistuoja tikra religinių įsitikinimų laisvė, žmonės neturėtų būti baudžiami už savo įsitikinimus. Kai kuriose šalyse, nepaisant įstatymų, yra atvira praktika apriboti geriausias švietimo, socialines ir įsidarbinimo galimybes tik religinės daugumos nariams. Šiose šalyse žmonės taip pat gali būti persekiojami dėl savo įsitikinimų pasirinkimo.