Eliso sala yra sala viršutinėje Niujorko įlankos dalyje, netoli Hadsono upės žiočių. Istorinis šios salos panaudojimas buvo įvairus, tačiau labiausiai ji įsiminė iš 1892–1954 m., kai ji buvo imigracijos apdorojimo centras. Apskaičiuota, kad daugiau nei 12 milijonų imigrantų keliaudami į JAV keliavo per Eliso salą, o 40% amerikiečių gali atsekti protėvius į šią salą.
Prieš tai, kai tai buvo imigracijos stotis, Eliso sala buvo žinoma kaip Kirų sala vietiniams amerikiečiams, gyvenusiems šioje vietovėje. Olandai salą naudojo austrių derliui nuimti, o 1785 m. pardavė Samueliui Ellisui. Ellis davė salai savo vardą ir atidarė joje smuklę, o kai salą nupirko Niujorko valstija, pavadinimas liko toks pat. 1808 m. valstybė pardavė salą federalinei vyriausybei, kuri iš pradžių joje įkūrė karinį fortą ir amunicijos saugyklą.
1890 m., susidūrusi su didėjančiais imigrantų apdorojimo sunkumais Manheteno pilies sode, vyriausybė nusprendė Eliso salą paversti imigracijos stotimi. Panaudojus sąvartyno medžiagas, salos dydis buvo labai padidintas, buvo pastatyta centrinė salė kartu su bendrabučiais, gydymo įstaigomis ir kitais administraciniais pastatais. Visi nauji atvykėliai į Jungtines Valstijas turėjo praeiti per salą ir patikrinti, prieš juos įleidžiant į šalį.
Maždaug 2 % imigrantų buvo grąžinti į savo kilmės šalis. Toks sprendimas dažniausiai buvo priimtas dėl neišspręstų medicininių ar teisinių problemų, kurios, regis, gali tapti problema. Kiti buvo įrašyti į registro knygas ir išsiųsti į žemyną. Genealogijos tyrimams galima gauti kompiuterinį Ellis Island knygų įrašą. 1917 m. naujiems imigrantams buvo reikalingas raštingumo testas, o XX amžiaus 1920-ajame dešimtmetyje buvo pradėtos įvesti kvotos, o didžioji dalis imigracijos apdorojimo buvo perduota Amerikos konsulatams kilmės šalyje. 1954 m. sala nustojo būti imigracijos apdorojimo centru.
1965 m. Eliso sala buvo priskirta nacionaliniam paminklui ir perduota Nacionalinių parkų tarnybai. Aštuntajame dešimtmetyje sala buvo prastos būklės, o Parkų tarnyba stengėsi atkurti teritoriją ir pastatus, o 1970 m. atidarė Eliso salos imigracijos muziejų. Šiuolaikiniai salos lankytojai keliauja keltais ir gali apžiūrėti pastatus bei pamatyti įdomios istorinės medžiagos.