Druzai yra religinė grupė, kurią kai kurie laiko musulmonais, tačiau dauguma pagrindinių islamo šakų laiko jas visiškai skirtingomis. Vienas iš pagrindinių šios grupės ir kitų islamo atšakų skirtumų yra tas, kad drūzai tiki, kad kalifas al-Hakim bi-Amr Allah yra Dievo apraiška, ir tiki, kad jis sugrįš kaip Mahdi atpirkėjas.
Daugelis drūzų laiko save žavingo Biblijos pasakojimo dalimi, susiejančia juos su Mozės uošviu. Nors Mozės uošvis Jethro arba Shoaib pats nebuvo žydas, jis padėjo Mozės žydams ir priėmė vienintelį Mozės Dievą, prieš grįždamas į savo kenitų tautą. Daugelis drūzų laiko save Jetro palikuonimis ir dažnai tuo pagrindu pradedamas laisvas bendradarbiavimas su žydais.
XI amžiuje pamokslininkas iš Ismaili islamo šakos Muhammadas bin Ismailas Nashtakinas ad-Darazi pradėjo mokyti, kad al-Hakimas yra dieviškas. Kalifas galiausiai priekaištavo Ad-Darazi, ir jis dingo. Jo ideologinis įpėdinis buvo Hamza ibn-‘Ali ibn-Ahmadas, kuris ir toliau skelbė al-Hakimo dieviškumą ir galiausiai suformavo drūzus. Užuot bandę masiškai atversti žmones, jie bandė sukurti musulmonų vienybę, sujungdami juos panašiais įsitikinimais, o ne pabrėždami jų skirtumus.
Kai al Hakimas dingo, drūzai ir toliau mokė jo dieviškumo, teigdami, kad jį užblokavo Dievas, ruošiantis sugrįžti kaip Mahdi, tuo metu jis atnaujins ir išpirks islamą. Tada jie daugiausia dėmesio skyrė islamo stiprinimui. Tam tikro persekiojimo akivaizdoje drūzai praktikavo taqiyya, kurioje jie galėjo nuslėpti savo įsitikinimus, kad galėtų integruotis su skirtingomis grupėmis, ir tuo pat metu slapta tęsė savo religinę praktiką.
Kitus šimtmečius drūzai toliau veikė, dažniausiai po plačiosios visuomenės radaru. Skirtingais istorijos laikotarpiais kitos islamo šakos juos laikė eretikais ir buvo atitinkamai persekiojami. Tuo pat metu drūzai kartais konfliktuodavo su krikščionimis, gyvenančiais tuose pačiuose regionuose kaip ir jie, ypač krikščionimis maronitais Libane.
Druzai turi oficialų statusą Izraelyje, Libane ir Sirijoje, kur juos valdo savo religiniai teismai. Izraelyje jie užima šiek tiek unikalią padėtį. Bendruomenės lyderių prašymu jie nėra oficialiai pripažinti arabų grupe, o laikomi skirtingais. Druzai tarnauja Izraelio kariuomenėje, o didelė dalis – politikai. Didžioji dalis ypatingos padėties, kurią jie užima Izraelyje, yra to, kas kartais vadinama Kraujo paktu, nurodant daugybę drūzų, kurie kovojo ir žuvo Izraelio karuose nuo pat tautos susikūrimo.
Dauguma drūzų yra pasaulietiški, mažai arba visai nesusiję su religinių narių įsitikinimais. Religiniai drūzai sudaro tik maždaug penktadalį visų gyventojų ir dėvi skirtingus drabužius. Santuokos tarp drūzų ir ne drūzų yra neskatinamos net tarp pasaulietinių gyventojų, o visa grupė yra linkusi šiek tiek nutolti nuo populiacijų, kuriose jie egzistuoja.