Endometriumas yra gleivinė, esanti gimdos viduje. Jis neleidžia viduriniam gimdos sluoksniui, vadinamam miometriumu, susidaryti sąaugoms, o nėštumo metu suteikia placentai prisitvirtinti prie gimdos. Jį sudaro epitelio ląstelių sluoksnis, sujungtas su miometriu jungiamuoju audiniu.
Endometriumo storis keičiasi kartu su moters menstruaciniu ciklu. Folikulų ciklo metu jis sustorėja. Būtent šiuo laikotarpiu gimda ruošiasi priimti galimą embrioną. Jei kiaušinis apvaisinamas ir įvyksta pastojimas, placenta, kurią sukuria embrionas, prisitvirtins prie endometriumo sienelės. Šis ryšys užtikrina deguonies ir maistinių medžiagų transportavimą iš motinos į embrioną.
Daugelį mėnesių kiaušinis nebus apvaisintas. Šiais mėnesiais pamušalas suyra ir menstruacijų metu išsilieja. Tada ciklas prasideda iš naujo, nes organizmas vėl ruošiasi galimam nėštumui. Kai embrionas yra ir implantuojamas į gimdą, endometriumas neišsiskiria, o tampa placentos dalimi, suteikdamas atramą ir maistines medžiagas nėštumo metu.
Endometriumo pokyčiai atsiranda dėl skirtingo hormonų kiekio. Gimdos vidinio sluoksnio sustorėjimas atsiranda dėl estrogenų kiekio padidėjimo. Po to, kai kiaušintakiai išskiria kiaušinėlį, progesterono lygis taip pat didėja. Tai sustabdo ląstelių kaupimąsi ant gimdos sienelės ir paruošia gimdą galimam embriono implantavimui. Mėnesiais, kai embriono nėra, progesterono lygis vėl sumažės, o perteklinis pamušalas išsiskiria per menstruacinį ciklą.
Kartais atsiranda komplikacijų endometriumo vystymuisi. Mažas hormonų kiekis kartais neleidžia sustorėti vidinei gimdos sienelei. Fizinis to rezultatas yra amenorėja arba menstruacinio ciklo nebuvimas. Tai dažniausiai pasitaiko sportininkams arba asmenims, kurių kūno riebalų kiekis yra mažas. Vidutinis endometriumo susidarymo ir išsiskyrimo ciklas yra 28 dienos, tačiau tai gali pasikeisti dėl streso, metų laikų ir svorio mažėjimo ar padidėjimo.