Naujoji Zelandija yra šalis Ramiajame vandenyne, tiesiai į pietvakarius nuo Australijos. Jį sudaro dvi pagrindinės salos – Šiaurinė ir Pietų sala, taip pat keletas mažesnių salų. Kai kurios papildomos teritorijos yra susietos su ja, kai kurios kaip savivaldos organai laisvoje asociacijoje.
Vietovė pirmą kartą buvo apgyvendinta polineziečių kažkada tarp 9-ojo ir 14-ojo amžiaus prieš mūsų erą, tikriausiai dėl daugybės migracijų. Šių pirminių naujakurių palikuonys dabar žinomi kaip maoriai, vietiniai salų gyventojai. Olandų tyrinėtojas Abelis Janszoonas Tasmanas buvo pirmasis europietis, 1642 m. pasiekęs Naująją Zelandiją, tačiau maoriai buvo priešiškai nusiteikę jo įgulai, daug nužudydami ir atgrasydami europiečius vėl lankytis salose. Naujosios Zelandijos pavadinimas, kilęs iš Nyderlandų provincijos, atsirado Nyderlandų žemėlapiuose maždaug tuo metu.
Kitas europietis, išdrįsęs į šią sritį, buvo anglas Jamesas Cookas 1768 m. Jis sėkmingai užmezgė kontaktą ir užmegzti prekybiniai santykiai. XIX amžiaus pradžioje krikščionys misionieriai pradėjo apsigyventi salose ir paversti maorus. 19 m. maorių lyderiai ir Anglijos atstovai pasirašė Waitangi sutartį, kuria Naujoji Zelandija buvo įsteigta kaip Anglijos kolonija, o maoriams suteikta Britanijos pilietybė ir nuosavybės teisės.
Europiečiai ir toliau gyveno salose po Waitangi sutarties, ir nors iš pradžių maoriai iš prekybos su jais turėjo naudos, kilo ginčų dėl žemės. 1860-aisiais ir 70-aisiais Naujosios Zelandijos žemės karai sukėlė niokojančių žemių praradimą maoriams. 1850-aisiais šaliai buvo suteikta ribota savivalda, o amžiaus pabaigoje ji de facto tapo savivaldos tauta. Ji oficialiai tapo nepriklausoma 1947 m., kai buvo priimtas Vestminsterio statutas.
Anglijos monarchas, kuriam vietoje atstovauja generalinis gubernatorius, yra Naujosios Zelandijos valstybės vadovas, o ministras pirmininkas yra vyriausybės vadovas. Šalyje yra demokratiškai išrinktas vienų rūmų parlamentas ir Aukščiausiasis Teismas. Be to, kad 1893 m. Naujoji Zelandija buvo pirmoji šalis, suteikusi moterims teisę balsuoti, ji yra vienintelė tauta, kurioje moterys vienu metu ėjo visas aukščiausius vyriausybės postus 2005–2006 m.
Europiečių kilmės žmonės sudaro didžiąją dalį Naujosios Zelandijos gyventojų, o maoriai yra antra pagal dydį etninė grupė. Tarp reikšmingų mažumų gyventojų yra kiti polineziečiai ir azijiečiai. Šalyje didelis imigracijos lygis, daugiausia iš Jungtinės Karalystės ir Azijos. Krikščionybė nedidele dalimi yra daugumos religija, o svarbios mažumų religijos yra vietinė ratana, induizmas, budizmas ir islamas. Anglų ir maorių kalbos yra oficialios kalbos, o maorių kalba mėgaujasi renesansu.
Naujoji Zelandija po Antrojo pasaulinio karo tapo turtinga ir turi aukštą gyvenimo lygį. Tačiau pastaruoju metu Jungtinės Karalystės įstojimas į Europos Sąjungą gali neigiamai paveikti šalies ekonomiką, nes ji priklauso nuo žemės ūkio ir žemės ūkio produktų eksporto, o Jungtinė Karalystė yra svarbiausia jos prekybos partnerė.
Naujoji Zelandija visame pasaulyje žinoma dėl savo meistriškumo sporte, ypač regbyje, ir unikalios floros bei faunos. Čia gyvena daug rūšių, kurių nėra niekur kitur pasaulyje. Čia taip pat vyrauja vidutinio klimato klimatas ištisus metus ir nuostabi geografija, kaip matyti iš „Žiedų valdovo“ filmų trilogijos. Čia stūkso kalva ilgiausiu vietovardžiu pasaulyje: Taumatawhakatangihangakoauauotamateapokaiwhenuakitanatahu.
Per pastaruosius kelis dešimtmečius šalis tapo vis populiaresne vieta filmuoti. Be užsienyje sukurtos produkcijos, kai kurie vietinių prodiuserių kompanijų sukurti filmai sulaukė pasaulinio kritikų pripažinimo. Įspūdingi pavyzdžiai yra „Fortepijonas“ (1993), „Kartą buvo kariai“ (1994) ir „Dangiškos būtybės“ (1994). Tiek „Dangiškos būtybės“, tiek „Žiedų valdovo“ trilogiją režisavo Naujosios Zelandijos režisierius Peteris Jacksonas.