Žodis „katalikiškas“ yra kilęs iš graikų kalbos žodžio „visuotinis“. Paprasčiausia forma būti kataliku reiškia priklausyti visuotinei bažnyčiai, kuri teoriškai apima visą krikščionybę. Tačiau dėl daugybės krikščionių tikėjimo istoriją kamavusių schizmų Romos katalikybė būtinai išsiugdė konkretesnę prasmę.
Romos katalikybė apibrėžė save kaip krikščionių bažnyčią, kuri yra visiškoje bendrystėje su Romos vyskupu, kitaip Vatikane žinomu kaip popiežius. Tai viena iš seniausių egzistuojančių krikščionių bažnyčių ir šiuo metu didžiausia organizuotos religijos institucija pasaulyje. Jos šaknys siekia pradinę Jėzaus Kristaus įkurtą bažnyčią.
Kaip ir dauguma krikščionių, katalikų tikėjimo kertinis akmuo yra Jėzaus Kristaus prisikėlimas. Tikintieji tiki, kad Kristus trečią savo mirties dieną prisikėlė iš numirusių ir kūnu ir siela pakilo į dangų. Romos katalikai tiki, kad žmonijos išganymas buvo uždirbtas per galutinę Kristaus auką ir kad per Prisikėlimą ir Žengimą į dangų Jis atvėrė vartus žmonijai patekti į dangų.
Galbūt bruožas, skiriantis Romos katalikybę nuo kitų krikščioniškojo tikėjimo konfesijų, yra jų tikėjimas, kad popiežius yra neklystantis vadovas, kaip ir Petras, apaštalas Jėzus, vadinamas „uola“, ant kurios bus pastatyta Bažnyčia. Kartu su popiežiumi Romos katalikų bažnyčią valdo vyskupai kardinolų kolegijoje. Vyskupai ar kardinolai yra įpareigoti dvasiniu savo bendruomenių vadovavimu ir yra pasklidę visame pasaulyje. Šios bendruomenės suskirstytos į parapijas, kurioms vadovauja kunigai. Katalikai tiki, kad vyskupai yra dvylikos Jėzaus apaštalų įpėdiniai.
Katalikybė taip pat ragina tikėti tuo, ką ji vadina dieviškomis paslaptimis, kurių kai kurių principų nepriima kiti krikščionys. Dieviškosios paslaptys apima Šventosios Trejybės doktriną, kuri teigia, kad viename Dieve yra trys asmenys – Dievas Tėvas, Dievas Sūnus ir Dievas Šventoji Dvasia arba Šventoji Dvasia. Joje taip pat mokoma, kad Šventoji Eucharistija iš tikrųjų yra Kristaus kūnas, o ne tik simbolis, Marijos kaip Dievo Motinos garbinimas, šventųjų garbinimas ir sakramentų ar šventųjų slėpinių praktika.
Katalikybės sakramentai yra Krikštas, Sutvirtinimas, Šventoji Eucharistija (Komunijos ostelių priėmimas), Atgaila (eijimas išpažinties, Ligonių patepimas arba šventasis patepimas), Šventieji įsakymai (stojant į kunigystę arba tapti vienuole) ir Santuoka. buvo įprasta manyti, kad sakramentai remiasi vienas ant kito. Pavyzdžiui, pagrindinis katalikybės sakramentas yra Krikštas. Be jo žmogus apskritai negali būti laikomas kataliku ir negalėtų pereiti prie kitų sakramentų.