Bendruomeninis arba vietinis tvarumas yra platus terminas, reiškiantis sritį, skirtą efektyviai naudoti energiją ir gamtos išteklius, pirmiausia pasikliaujant savimi. Kuriant tvarią bendruomenę dažniausiai atsižvelgiama į transportą, būstą ir darbo vietų kūrimą. Kuriant tvarią bendruomenę dažniausiai reikia sukurti stiprią vietos ekonomiką, kuri remia vietos ūkininkus, žvejus ir mažas įmones. Atsinaujinančios energijos naudojimas kartu su energijos taupymu siekiant sumažinti taršą yra dar viena įprasta bendruomenės tvarumo dalis.
Planavimo etape dažniausiai parenkamas tvarumo koordinatorius ir bent vienas vadovas, jei projektas yra ypač didelis. Šie žmonės yra atsakingi už tinkamų vyriausybės pareigūnų ir ekspertų surinkimą, kad jie sudarytų ir įgyvendintų planą. Planavimo etape bendruomenės tvarumo programos vadovai dažniausiai renka jos gyventojams svarbias idėjas apie tvarumą. Pavyzdžiui, kas nors gali pasiūlyti idėją, kaip pamaitinti vietinius benamius maistu, užaugintu iš bendro sodo. Taip pat dažniausiai nubrėžiami aiškūs tikslai, pavyzdžiui, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos sumažinimas tam tikru procentu.
Praktikuodami bendruomenės tvarumą, gyventojai dažnai skatinami paremti vietinius maisto gamintojus pirkdami bakalėjos prekes tiesiai iš ūkininko turgaus, o ne iš didelio mažmeninės prekybos tinklo. Pavyzdžiui, kooperatyvo maisto pirkimo programa remia vietos ūkininkus ar žvejus ir mažina bendruomenės priklausomybę nuo išorės šaltinių. Be to, gyventojai gali būti skatinami maitintis sveikiau, vartojant mažiau ir perkant augintojų pagamintą maistą, darantį santykinai mažą poveikį vietos ir aplinkai.
Kai kurios jurisdikcijos, kurios praktikuoja bendruomenės tvarumą, nusprendžia anksti oficialiai šviesti piliečius aplinkosaugos klausimais. Tokiu atveju vaikai dažnai skatinami tapti raštingais aplinkosaugos klausimais ir aktyviai dalyvauti savo bendruomenėje dar labai mažame amžiuje. Tos pačios jurisdikcijos taip pat gali pasiūlyti suaugusiųjų švietimą susijusiais klausimais, ypač apie tai, kaip tapti socialiai ir aplinkosaugos požiūriu atsakingesniais valdant ūkį, žuvininkystę ar smulkųjį verslą. Be to, kultūrinis švietimas, kuriame vietiniai moko ir mokosi apie bendruomenės paveldą, kartais yra svarbi bendruomenės tvarumo plano dalis.
Bendruomenės tvarumas gali apimti daugybę skirtingų kasdienio gyvenimo aspektų – nuo to, kur perkamas maistas ir ko vaikai mokomi mokykloje, iki taršos valdymo. Tačiau kiekvienoje bendruomenėje šis gyvenimo būdas skiriasi. Kai kurios bendruomenės akcentuoja dvasingumą, o kitos net nelaiko dvasingumo bendruomenės tvarumo veiksniu. Paprastai labiausiai paplitęs aspektas yra pasiryžimas tausoti aplinką ir kurti bendruomenę, kuri galėtų aprūpinti ateities kartas.