Veiklos rodiklis yra iš anksto nustatytas etalonas, pagal kurį vertinami faktiniai įmonės rezultatai. Vienas iš būdų, kuriuo įmonė užtikrina, kad ji įgyvendins savo tikslus, yra nustatyti pageidaujamą veiklos lygį. Etalonai arba indeksai nustatomi ir nustatomi kaip veiklos tikslai. Faktinis našumas matuojamas pagal veiklos rodiklį, siekiant nustatyti sritis, kurias reikia tobulinti.
Dauguma organizacijų, pramonės šakų ir net vyriausybių nustato veiklos rodiklius. Priemonės, įtrauktos į veiklos rodiklį, gali būti kiekybinės arba kokybinės. Pavyzdžiui, pardavimų skyriaus veikla organizacijoje pirmiausia gali būti vertinama kiekybiškai pagal ketvirčio ir metinius pardavimo tikslus. Skyriui suteikiamas skaičius, kurį reikia pasiekti, o faktinė pardavimų suma nurodoma pardavimo plano procentais.
Pardavimo skyriaus atveju rezultatai, kurie yra mažesni nei 100 procentų pardavimo plano, būtų laikomi veiklos spragomis. Tai yra skirtumas tarp pageidaujamo ir tikrojo našumo. Kai kurios organizacijos naudoja šį atotrūkį, kad įvertintų įmonės procesus, produktus, darbuotojų mokymą ir vadovavimo taktiką, kurią gali reikėti tobulinti. Spragų analizė kartais gali atskleisti, kad veiklos rodiklis nustatytas per aukštas atsižvelgiant į dabartines rinkos sąlygas.
Vyriausybė taip pat gali naudoti veiklos rodiklį makroekonominėms sąlygoms įvertinti. Atsižvelgdama į gautus rezultatus, vyriausybė gali nuspręsti, kad reikia imtis veiksmų, kad būtų išvengta didelės depresijos. Bendrasis vidaus produktas, vartotojų pasitikėjimas ir komercinė samdymo veikla yra kai kurie ekonomikos veiklos rodikliai, kuriuos stebi vyriausybė.
Kai kurios įmonės, siekdamos įvertinti veiklos rezultatus, gali naudoti pramonės vidurkius. Vidutinės pajamos ir vidutinis laikas, per kurį įmonės produktas yra atsargose, yra keletas pramonės etalonų pavyzdžių. Tokį palyginimą taip pat naudoja būsimi investuotojai, norėdami nustatyti bendrą įmonės finansinę būklę ir įvertinti jos riziką.
Subjektyvūs veiklos rodikliai gali būti naudojami vertinant darbuotojus ir sprendžiant klausimus, susijusius su korekciniais veiksmais. Nors daugelis įmonių savo darbuotojų vertinimams turės tam tikrą skaitinę vertinimo sistemą, jų įvertinimo būdą daugiausia lemia vertintojų nuomonė. Pavyzdžiui, darbuotojas gali būti įvertintas pagal jo problemų sprendimo įgūdžius, kuriuos vienas vadovas galėtų laikyti įspūdingais, o kito – tik adekvačiais. Tai, kaip vadovai nustato gerus problemų sprendimo įgūdžius, daugiausia priklauso nuo patirties ir asmeninių pageidavimų.