Realusis efektyvusis valiutos kursas – tai šalies valiutos vertės svertinis vidurkis, palyginti su kitų pagrindinių valiutų krepšeliu, pakoreguotas atsižvelgiant į infliacijos skirtumus. Realusis efektyvusis valiutos kursas dažnai naudojamas kaip šalies eksporto konkurencingumo matas. Realų efektyvų valiutos keitimo kursą geriausiai galima suprasti ištyrus, kuo jis skiriasi nuo kitų valiutų kursų rūšių.
Pagrindinis valiutos kursas, dažnai vadinamas užsienio valiutos kursu, yra vienos šalies pinigų suma, kurią galima gauti mainais į kitos šalies pinigų vienetą. Galimybė konvertuoti vieną valiutą į kitą taikant užsienio valiutos kursą sudaro sąlygas tarptautinei prekybai. Kaip ir daugelyje makroekonomikos klausimų, įprasta koreguoti kintamuosius pagal infliacijos poveikį, o tai darant su užsienio valiutos kursu gaunamas tikrasis valiutos kursas.
Realusis valiutos kursas yra lygus nominaliam užsienio valiutos kursui, pakoreguotam pagal infliacijos skirtumą tarp dviejų susijusių šalių. Tai nustatoma dauginant užsienio valiutos kursą iš vidaus kainų lygio ir užsienio kainų lygio santykio. Realusis valiutos kursas atsižvelgia į kiekvienos valiutos perkamosios galios pokyčius dėl infliacijos.
Realiame pasaulyje šalys turi ne tik vieną prekybos partnerį, taigi, nors individualūs valiutų kursai ir realūs valiutų kursai tarp šalių porų gali būti naudingi, kartais norisi žinoti šalies valiutos vertę, palyginti su visais savo prekybos partnerius. Efektyvus valiutos keitimo kursas pateikia šią informaciją, pasverdamas šalies valiutos kursą kitų valiutų vidurkio atžvilgiu. Kiekvienai valiutai priskiriamą svorį paprastai, bet ne visada, lemia prekybos apimtis, o svarbiausi prekybos partneriai gauna didesnį svorį.
Realusis efektyvusis valiutos kursas koreguoja nominalųjį užsienio valiutos kursą abiem šiais būdais: atsižvelgiant į pasaulį, kuriame šalys turi daugiau nei vieną prekybos partnerį, ir koreguojant infliaciją. Skaičiuojant realųjį efektyvų valiutos keitimo kursą, pradedama skaičiuoti šalies nominalųjį valiutos kursą su kiekvienu prekybos partneriu ir kiekvieną padauginant iš vidaus ir užsienio kainų lygio santykio, taip gaunami realūs valiutų kursai. Tada apskaičiuojamas realių valiutų kursų svertinis vidurkis, kaip svorį naudojant metinę prekybos su kiekviena atitinkama šalimi ar regionu vertę. Paprastai jis konvertuojamas į indeksą naudojant bazinį laikotarpį.