Vidurinis žmogus yra asmuo, kuris perka produktą tiesiogiai iš gamintojo ir tada parduoda produktą mažmenine kaina visuomenei arba parduoda prekę didmenine kaina platintojui. Taikant pastarąją praktiką dažnai gali būti daugiau nei vienas. Vienas asmuo gali pirkti iš gamintojo, o tada dirbti su kitu asmeniu, kuris perka platintojui. Prodiuseris dažnai laiko tarpininką tiesioginio platinimo alternatyva.
Pavyzdžiui, smulkiam ūkininkui gali ir neprireikti tarpininko. Vietoj to ji gali nuvežti savo produkciją tiesiai į ūkininkų turgelius arba parduoti produkciją tiesiai iš savo ūkio. Išskirdama asmenį tarp jos ir kliento, ji gauna didesnę kainą už savo produkciją. Tačiau galutinis pelnas iš galimybės parduoti aukštesnėmis kainomis gali neturėti didelio finansinio skirtumo, nes ji ne tik turi skirti laiko savo vaisių ir daržovių auginimui, bet ir platinti bei parduoti.
Vietoj to, kai kurie smulkūs ūkininkai dirba su tarpininku, kuris iš karto paskirsto prekes vietiniuose ūkininkų turguose arba bakalėjos parduotuvėse, arba surenka produkciją iš kelių smulkių ūkininkų, kad galėtų parduoti tarpiniams vyrams, dirbantiems bakalėjos parduotuvėse. Naudojimasis tokiu asmeniu reiškia, kad ūkininkui siūloma kaina yra mažesnė, tačiau dažnai parduodama daugiau ūkininko prekių, todėl gali būti didesnė grąža ir sugaištama mažiau laiko nei ūkininkui pasirinkus tiesioginį platinimą.
Tas pats modelis galioja bet kuriam gamintojui. Tarpininkas gali būti atsakingas už prekių ar jų dalių gamybos užsakymą už sutartą kainą su gamintoju. Tada jis arba ji parduoda šias prekes tiesiogiai arba kitoms įmonėms, kurios galiausiai platins ir parduos prekes. Gamintojui gali būti naudinga iš anksto žinoti reikalingų prekių kiekį. Išankstinis užsakymas gali padėti tai paaiškinti, kad gamintojas gamintų tik tai, ko reikia, ir neišleistų pinigų gamindamas dalis, kurios niekada neparduotos.
Vidurinis žmogus iš esmės yra ir pirkėjas, ir pardavėjas. Jam gali prireikti būti tobulu pardavėju, nes jis dažnai turi paankstinti savo įmonės pinigus, tikėdamasis, kad galės parduoti produktą kam nors kitam pelningai. Rizikos elementas, susijęs su produktų pirkimu, sudaro iš šio asmens įsigytų prekių antkainį. Šiame modelyje gamintojui beveik visada kompensuojama mažiausia suma, vidutiniam žmogui – vidutinė, o mažmenininkui – didžiausia suma. Kai viduryje esantis asmuo perka ir parduoda tiesiogiai, jis gali gauti didžiausią pelną, nors taip pat ir rizikuoja.