Jutimo atmintis – tai gebėjimas prisiminti tikslų potyrio pojūtį, kai patirtis baigiasi. Dirgikliai, kurie sukuria patirtį, gali paskatinti bet kurį žmogaus jutimą. Žmogus sąmoningai ar nesąmoningai nusprendžia, ar jis nori nekreipti dėmesio į dirgiklius, ar nori juos suvokti. Jutiminė atmintis apie ignoruojamą stimuliatorių beveik neegzistuoja, o jutiminė atmintis apie ką nors suvoktą vis dar trumpalaikė, iki kelių sekundžių, bet egzistuoja.
Jutimo atminties tipai skirstomi į pirmuosius pojūčius, o vėliau – į atminties tipus. Penki pagrindiniai pojūčiai yra regėjimas, garsas, uoslė, skonis ir lytėjimas. Yra ir kitų pojūčių, tokių kaip vestibuliarinis jutimas, termorecepcija, nocicepcija ir propriocepcija. Jutimo atmintis dažnai skirstoma į tris pagrindinius tipus: ikoninę, aidinę ir haptinę.
Ikoninė atmintis – tai gebėjimas mintyse išlaikyti kažko įvaizdį, kai vaizdas, kuris jį stimuliavo, dingsta iš akių. Tai pagrindinė regos jutimo atmintis. Ikoninė atmintis skirstoma į regimą atkaklumą ir informacinį atkaklumą. Matomas atkaklumas yra tarsi trumpa kažko nuotrauka, o informacinis patvarumas yra vaizdinė atmintis, kuri tampa ilgalaikė.
Aidinė atmintis primena garsus, kai garsas nustoja pasiekti ausis. Tokia klausos informacija atmintyje išsilaiko maždaug nuo trijų iki keturių sekundžių. Neuromokslai išbandė aidinę atmintį, kad įrodytų ne tik jos egzistavimą, bet ir jos gyvavimo trukmę. Jis pastebimai trumpesnis nei ikoninė atmintis.
Haptinė atmintis yra susijusi su prisilietimo atmintimi. Pradinė atmintis apie tai, kaip kažkas jaučiasi liesdamas, yra trumpalaikė, tačiau galima sukurti ilgalaikę atmintį, atsižvelgiant į tai, ar kažkas jautėsi gerai, ar ne, arba kiek spaudimo daryti objektą. Haptinė atmintis gali būti susijusi su tekstūros atmintimi valgant ir su termorecepcija, šilumos atmintimi. Nocicepcija, spaudimo, skausmo ir niežėjimo pojūtis, skatinamas nervų galūnėlių, taip pat patenka į haptinę atmintį.
Trys pagrindiniai juslinės atminties tipai nepalieka daugelio žmogaus pojūčių. Kvapo ir skonio prisiminimas yra du akivaizdžiausi dalykai, kurių nepaiso jutimo atmintis. Kvapai ir skonis aiškiai išlieka pasibaigus stimuliacijai, tačiau ar tai atmintis, ar užsitęsusi stimuliacija, neaišku.
Jutimo atmintis yra susieta su ilgalaike ir trumpalaike atmintimi dėl gebėjimo atpažinti ką nors, kai stimulas vėl prasideda. Pavyzdžiui, tiriamasis gali nesugebėti prisiminti ar apibūdinti duonos kvapo, bet kai tik užuodžia duoną, jis gali ją atpažinti kaip duoną. Skirtumas tarp šių dviejų yra aktyvus informacijos prisiminimas ir informacijos atpažinimas. Šių dviejų derinys leidžia smegenims suvokti pasaulį ir sukurti atpažinimo biblioteką, kuria prireikus galima pasinaudoti.