Daugelis geriausių motyvacinių kalbų yra glaustos, gerai sutelktos ir aistringos. Įkvepiantį pristatymą paprastai sudaro paprastas turinys, kuris pateikiamas su energija, įsitikinimu ir pajaučiančia auditorijos nuotaiką. Medžiaga turi būti įtraukianti, bet ne mažiau ar daugiau svarbu, kad kalbėtojas taip pat įtrauktų auditoriją.
Prieš ruošiant motyvacines kalbas, protinga suprasti auditorijos prigimtį. Tokie veiksniai kaip lytis, kultūra ir verslo tipas gali turėti didelės įtakos kalbos turiniui. Jie taip pat gali turėti įtakos tam, kaip kalbėtojas pateikia medžiagą. Nors neįmanoma numatyti, kaip auditorija reaguos į kalbą, nedidelė pagrindinė informacija gali padėti sulaukti pritarimo.
Stiprios motyvacinės kalbos prasideda nuo tvirto turinio. Energingiausi pristatymai dažniausiai būna trumpi ir konkretūs. Jie suskirstyti į keletą punktų, kurie dažnai sujungiami pagal bendrą temą. Nors improvizuoti yra priimtina, o kartais net pageidautina, svarbu nenukrypti nuo temos, nes tai gali nukrypti nuo auditorijos dėmesio.
Kai kurios iš geriausių motyvuojančių kalbų yra pagrįstos stipriu pasakojimu. Tai yra pagrindinis skirtumas tarp informacinio ir motyvacinio pristatymo. Susiejant faktus su įtikinama istorija, žiūrovai dažnai lengviau užmegs emocinį ryšį su medžiaga. Grupei iš esmės pateikiamas paaiškinimas, kodėl tema svarbi.
Motyvacinių kalbų pristatymo stilius yra ypač svarbus. Publika linkusi atsakyti į pranešėjus, kurie energingai ir aistringai kalba apie savo temą. Kita vertus, per daug animuoti garsiakalbiai gali prarasti patikimumą ir netgi priversti auditoriją jaustis nepatogiai.
Kūno kalba yra pagrindinis pristatymo stiliaus aspektas. Judėjimas scenoje gali būti efektyvus, tačiau taip pat gali būti ir likti ant podiumo, jei garsiakalbis sugeba perteikti pakankamai magnetizmo. Retkarčiais atlikti rankų judesius ir palaikyti reguliarų akių kontaktą su auditorija dažnai yra veiksmingi būdai sutelkti dėmesį į kalbėtoją. Kaip ir kalbėjimo stilius, pernelyg energingi, laukiniai judesiai dažnai gali atsiliepti publikai.
Paprastai lengviau pelnyti auditorijos pritarimą atvirumu ir draugišku asmeniu. Pavyzdžiui, jei kalbėtojas yra toks žmogus, su kuriuo jie norėtų pavalgyti, tada grupė labiau bendraus. Kalbėtojas gali susilaukti palaikymo iš auditorijos bendraudamas su atskirais dalyviais ir taip atrodydamas lengviau pasiekiamas. Publika taip pat labiau pasitiki simpatišku kalbėtoju.