Verslo komunikacija yra platus kontekstas, apimantis tai, kaip įmonė prisistato viduje ir išorėje bei perduoda savo žinią vartotojams. Ją sudaro tiek žodinis, tiek rašytinis bendravimas, tačiau būtent ta dalis, kuri vyksta raštu, lemia įmonės stilių ir viešąjį įvaizdį. Paprastai įmonė gali pasirinkti verslo komunikacijos stilius, apimančius formalius, atsitiktinius ir šnekamuosius kreipimosi būdus.
Įmonės dažnai priima strateginius sprendimus dėl verslo komunikacijos stilių, kuriuos darbuotojai gali naudoti įvairioms užduotims atlikti. Galima sakyti, kad jei įmonė neužima iniciatyvios pozicijos dėl dalykinio bendravimo stiliaus, didesnė tikimybė, kad dėl nesusikalbėjimo kils rimtų problemų. Kai kurios įmonės turi labai sudėtingą komunikacijos planą, kuriame išsamiai aprašomas visų tipų komunikacijos metodas ir tonas. Kiti, turintys mažesnį biudžetą, bendravimo stilių skirsto į vidinius ir išorinius metodus.
Vidinis bendravimas dažniau būna neformalus arba atsitiktinis. Įmonė paprastai draudžia tam tikrus kalbos ar elgesio tipus, tačiau yra linkusi sušvelninti formalias darbuotojų bendravimo taisykles. Tai reiškia, kad darbuotojas, siųsdamas el. laišką kolegai, nebūtinai turi rūpintis rašymo stiliumi. Jo susirašinėjimas gali būti draugiškesnis ir naudoti šnekamąją kalbą.
Dažnai išlieka skirtumas tarp horizontalios ir vertikalios vidinės komunikacijos. Kreipimosi stiliai, kurie gali būti tinkami tarp dviejų tas pačias pareigas užimančių darbuotojų, gali būti netinkami darbuotojo bendraujant su viršininku. Taigi vidinė verslo komunikacija dažnai gali būti atsitiktinė, atsižvelgiant į tam tikrus sveiko proto tinkamumo parametrus.
Išorinėje komunikacijoje verslo komunikacijos stiliai dažniausiai nustatomi kiekvienam verslo sąveikos su išorės šalimis tipui. Pavyzdžiui, įmonė gali nurodyti savo darbuotojams formaliai bendrauti su esamais ir potencialiais klientais. Tai reikštų, kad į žmones reikia kreiptis pagal vardą ir pavardę, net jei susirašinėjimas vyksta, pavyzdžiui, el. paštu.
Taip pat bendrovė gali nurodyti oficialų stilių rašytinėse ataskaitose, pavyzdžiui, bendrovės metinėje ataskaitoje akcininkams. Tai neleidžia darbuotojams per daug susidraugauti su pašaliniais žmonėmis arba juokaudami atskleisti netinkamą informaciją. Tiesą sakant, numatytasis daugumos įmonių bendravimo stilius yra formalus, nes bendraujant su trečiosiomis šalimis laikytis tam tikro atstumo suklysti yra sunkiau.
Įmonės, leidžiančios neformalų, atsitiktinį ar šnekamąjį verslo bendravimo stilių su išorinėmis šalimis, paprastai riboja rinkodaros leidimą. Jei rinkodaros skyrius nori išdėstyti produktą tam tikru būdu arba sukurti žinutę, kuri, įmonės nuomone, turėtų būti draugiška, naudojami šie stiliai. Mažiau formalūs verslo bendravimo stiliai paprastai tinkami tik kituose išoriniuose kontekstuose, kai tarp darbuotojo ir trečiosios šalies yra labai glaudūs santykiai, dėl kurių reikia laisvesnio bendravimo stiliaus.