Kryžminė nuosavybė yra verslo susitarimo rūšis, kai vienam subjektui priklauso dvi ar daugiau įmonių, veikiančių toje pačioje bendrojoje rinkoje ir savo pobūdžiu šiek tiek panašios. Šis terminas taip pat kartais vartojamas kalbant apie investicinį susitarimą, pagal kurį investuotojas gali turėti reikšmingų akcijų paketų keliose skirtingose įmonėse, kurios vykdo verslą su tam investuotojui priklausančia įmone. Abiejuose scenarijuose kryžminės nuosavybės motyvas paprastai yra stiprinti verslo santykius ir ryšius tarp susijusių šalių bei kontroliuoti konkurencijos lygį rinkoje.
Sakoma, kad didelė kryžminė nuosavybė egzistuoja, kai vienas savininkas kontroliuoja daugybę įmonių, kurios sudaro didelę tam tikros rinkos dalį. Pavyzdžiui, jei korporacijai priklauso kelios transliuojamos televizijos stotys, kelios pagrindinės radijo stotys ir pagrindinis laikraštis, aptarnaujantis konkrečią bendruomenę, ta korporacija laikytųsi kryžminės nuosavybės strategijos. Tai reiškia, kad nors toje rinkoje vis dar yra tam tikra konkurencija, ji yra minimali ir leidžia korporacijai laisvai naudoti savo išteklius, kad užimtų bendrą didesnę tos rinkos dalį. Kai kuriose šalyse ši ypatinga didelė kryžminės nuosavybės koncentracija yra žinoma kaip žiedinė nuosavybė, nurodant faktą, kad korporacijos valdos yra visoje bendruomenėje.
Kryžminė nuosavybė gali atsirasti kitose pramonės srityse. Ryšių įmonės pagrindinė veikla gali būti pardavimas tolimojo susisiekimo paslaugoms, o taip pat turėti kitą verslą, kurio pagrindinis dėmesys skiriamas automatinių konferencijų paslaugų teikimui, naudojant savininko tinklą šioms paslaugoms teikti. Panašiai ta pati ryšių įmonė gali siūlyti fakso transliavimo paslaugas naudodama tinklą.
Kitas kryžminės nuosavybės pavyzdys gali būti greito maisto pramonėje. Vienas savininkas gali valdyti mėsainių tinklą, picerijų tinklą ir tinklą, kurio specializacija yra meksikietiški patiekalai ar kepta vištiena. Tam tikroje bendruomenėje savininkas gali pastatyti po vieną iš šių restoranų, kad užimtų didesnę rinkos dalį, ir naudoti restoranų tiekimo įmonės, kuri taip pat priklauso tam pačiam subjektui, tiekiamą restorano reikmenis. Rezultatas – tvirta padėtis rinkoje, mažesnės sąnaudos dėl didelio pirkimo ar tiekimo ir tam tikra apsauga nuo ekonomikos pokyčių.