Sąvoka „dviguba našta“ vartojama verslo bendruomenėje, apibūdinant poreikį suderinti apmokamą darbą už namų ribų ir namų ruošos darbus. Rūpinimasis vaikais ir kitų užduočių atlikimas namuose kartais vadinamas antrąja pamaina – nuoroda į garsiąją knygą, kurią parašė šiuo reiškiniu besidomintis sociologas Arlie Hochschild. Konfliktai tarp darbo ir namų gali sukelti įtampą, dėl kurios sunku pasiekti darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, nes žmonės siekia profesinės karjeros ir stengiasi neatsilikti nuo namų įsipareigojimų.
Kai kurie dvigubos naštos tyrimai buvo atlikti iš feministinės perspektyvos, nes moterys yra labiau linkusios patekti į šiuos spąstus. Santykiuose, kur dirba abu partneriai, dažniausiai daugiau namų ūkio darbų tenka skirti moterims. Tai atsitinka net santykiuose, kuriuose partneriai laiko save socialiai progresyviais, o kartais ir aktyviai feministinėse santuokose ar kitose partnerystės sutartyse. Dėl dvigubos naštos moterys gali atsidurti nepalankioje padėtyje.
Nelygiai jaučiamas darbo pareigų pasidalijimas namuose gali sukelti įtampą partnerystėje. Iš darbo grįžęs partneris, kuriam dar reikia paruošti vakarienę, išvalyti, prižiūrėti vaikus ir atlikti kitas užduotis, gali pradėti piktintis kitu partneriu. Partneriai, turintys dvigubą naštą, gali jaustis neįvertinti arba manyti, kad jų karjera nėra svarbi. Tai taip pat gali sukelti problemų darbo vietoje, nes darbuotojams gali tekti prašyti laisvo laiko ar kitų tvarkaraščio pakeitimų, kad būtų galima atlikti namų ruošos darbus. Tai gali paskatinti darbdavius manyti, kad darbuotojas nėra taip atsidavęs darbui, o tai gali kelti pavojų darbui.
Socialiniai tyrinėtojai tiria veiksnius, lemiančius dvigubą naštą, o kai kuriais atvejais ją apsunkina. Santykiuose, kur abu partneriai turi dirbti kelis darbus, kad sudurtų galą su galu, dviguba našta gali tapti didele problema. Tai gali pabloginti sudėtingumas namuose, pavyzdžiui, neįgalūs vaikai, kuriems reikia papildomos priežiūros, arba senesni namai, kuriems reikia daugiau priežiūros darbų, kad jie būtų geros būklės. Nesugebėjimas tolygiai paskirstyti užduočių, atsižvelgiant į dvigubą naštą, gali tapti lėtine problema.
Šios temos studijose taip pat nagrinėjamas istorinis namų darbo jėgos vertinimas. Darbas namuose istoriškai buvo traktuojamas kaip mažesnė darbo forma, nesuteikianti žmonėms teisės į kompensacijas ir kitas darbo vietoje teikiamas išmokas. Dvigubos naštos didėjimas taip pat susijęs su besikeičiančiomis santykių ir darbo vietos normomis. Partneriai, kurie lieka namuose tvarkyti namų ūkį, yra mažiau paplitę, o santykiai, kai abu partneriai dirba ne namuose, kai kuriose šalyse vis dažniau laikomi standartiniais.