Ekonominės plėtros priemonėse gali būti atsižvelgiama į socialinius veiksnius, ekonominio augimo požymius ir rinkos ypatybes. Tai leidžia analitikams ne tik nustatyti, ar ekonomika auga, bet ir ar ji tampa stabilesnė ir gerėja rajono gyventojų gyvenimo kokybė. Daugelį šių priemonių galima įvertinti objektyviai, o tai leidžia palyginti tautas ir ekonomiką. Išsami tokio pobūdžio analizė gali padėti valstybėms nustatyti sritis, kuriose jų ekonomikai reikia darbo ir pasiekimų.
Socialiniai veiksniai yra susiję su gyvenimo kokybe, kuri yra viena iš svarbių ekonominės plėtros priemonių. Pavyzdžiui, analitikai gali pažvelgti į gyvenimo trukmę, raštingumo rodiklius ir kūdikių mirtingumą. Pirmieji du pavyzdžiai laikui bėgant turėtų kilti, o trečiasis turėtų sumažėti. Kiti veiksniai gali būti urbanizacija, turto pasiskirstymas ir atsakymai į apklausas, kurios matuoja laimę ir pasitenkinimą. Bendra fizinė ir psichinė sveikata gali būti dar vienas svarstomas socialinis veiksnys.
Bendrasis nacionalinis produktas, tenkantis vienam gyventojui, yra dar vienas ekonominės plėtros matas. Tai suteikia tautos tam tikrais metais pagamintų prekių ir paslaugų vertės apžvalgą. Kartu su kitais augimo rodikliais, tokiais kaip didėjantis vartojimas, didesnis finansinės veiklos lygis ir kapitalo investicijos į infrastruktūrą, tai gali reikšti, kad šalies ekonomika auga. Analitikai taip pat gali įvertinti vyriausybei suteiktus kredito reitingus, o tai gali būti kredito agentūrų pasitikėjimo ženklas. Kitas svarstymas gali būti sutartys, susitarimai ir kita sąveika su prekybos partneriais.
Kitos ekonominės plėtros priemonės gali apimti rinkos charakteristikas. Vienas iš aspektų yra darbo jėgos struktūra. Jei darbuotojai pirmiausia dirba žemos kvalifikacijos užduotims, kurioms nereikia specialaus mokymo, tai nerodo tobulėjimo. Priešingai, labiau kvalifikuoti darbuotojai, ypač aukštesnius profesinius laipsnius turintys žmonės, rodo, kad ekonomika gerėja. Inovacijų ir technologijų lygis taip pat yra naudingas rodiklis, nes besivystančioms ekonomikoms būdingi technologijų šuoliai.
Ekonominės plėtros priemones rengiantys analitikai gali atsižvelgti ir į regioninius skirtumus. Tautos sostinė gali turėti stiprius augimo rodiklius, tokius kaip pagerėjusi infrastruktūra, auganti profesionalų klasė ir apskritai gera gyventojų sveikata. Ir atvirkščiai, kaimo vietovės gali būti nepaisomos, o miesto bendruomenės negausiai naudos. Ryškūs šių regionų skirtumai ilgainiui gali trukdyti ekonomikos vystymuisi. Pavyzdžiui, vyriausybei gali tekti daug investuoti į infrastruktūros tobulinimą, kad pragyvenimo lygis kaimo vietovėse pakiltų į panašesnį lygį, o tai gali destabilizuoti ekonomiką.