Trumpalaikio turto apyvarta – tai efektyvumo matavimas, kurį buhalteriai taiko rengdami įmonės finansines ataskaitas. Tiek pelno (nuostolių) ataskaitose, tiek balansuose yra šiam koeficientui apskaičiuoti reikalinga informacija. Šios formulės rezultatas yra metrika, rodanti, kaip gerai įmonė generuoja pardavimo pajamas iš turimo trumpalaikio turto. Paprastai pageidautina, kad būtų didesnis skaičius, nes įmonė savo turtą naudoja kuo veiksmingiausiu būdu. Apskaitininkai trumpalaikio turto apyvartumo koeficientą gali apskaičiuoti kas mėnesį.
Įmonės trumpalaikis turtas yra tas turtas, kuris versle trunka mažiau nei 12 mėnesių. Dažniausiai trumpalaikis turtas yra grynieji pinigai, pinigų ekvivalentai, atsargos ir kitas bendras trumpalaikis turtas, nurodytas balanse. Daugeliu atvejų įmonė šiuos straipsnius nurodo pačiame balanso turto skyriaus viršuje. Buhalteriai šiuos skaičius pateikia jų istorine savikaina, ty suma, kurią įmonė sumokėjo pirkimo metu. Kai kuriais atvejais įmonė gali atsisakyti atsargų, jei šios prekės neparduodamos dažnai.
Trumpalaikio turto apyvartumo koeficientas yra gana paprastas; dažniausia formulė pardavimus dalija iš vidutinių trumpalaikio turto. Pardavimai yra didžiausias skaičius, nurodytas įmonės pelno (nuostolių) ataskaitoje. Vidutinis trumpalaikis turtas apskaičiuojamas papildomai. Buhalteriai sudeda pradinį trumpalaikio turto mėnesio likutį ir trumpalaikio turto galutinį mėnesio likutį ir padalija šį skaičių iš dviejų. Rezultatas yra trumpalaikio turto apyvartos koeficiento vardiklis.
Gautas trumpalaikio turto apyvartumo koeficientas yra metrika, detalizuojanti trumpalaikio turto naudojimą. Pavyzdžiui, metrika rodo, kiek kartų įmonė naudojo trumpalaikį turtą, kad sugeneruotų pardavimą, taigi apversdama šiuos elementus. Didesni skaičiai įrodo, kad įmonė paverčia daugiau trumpalaikio turto, kad galėtų parduoti, o tai reiškia, kad įmonė šiuos elementus naudoja efektyviai. Įprastas būdas tai pažvelgti yra atskirti nuo santykio didesnius arba mažesnius 1.0 skaičius. Rezultatai, mažesni nei 1.0 rodo, kad įmonė per tam tikrą laikotarpį neapverčia viso trumpalaikio turto likučio daugiau nei vieną kartą.
Finansiniai rodikliai geriausiai veikia kaip etalonas. Buhalteriai turėtų palyginti trumpalaikio turto apyvartos santykį su istorinėmis tendencijomis arba pramonės vidurkiu. Šis procesas gali parodyti įmonei, kaip gerai ji veikia tam tikromis rinkos sąlygomis konkrečiu metu. Savininkai ir vadovai dažnai gali keisti veiklą, kad pagerintų šį santykį.