Socialinė ir ekonominė analizė yra skėtinis terminas teorijoms, kurios sujungia ekonominius veiksnius su poveikiu žmogaus sociologijai. Socialinė ir ekonominė analizė savo esme naudoja ekonominius įnašus, kad paskatintų socialinius pokyčius. Tai analizės tipas, kuris dažniausiai naudojamas bendruomenės plėtros programoms struktūrizuoti.
Išsiaiškinti, kodėl žmonės elgiasi taip, ir paskatinti juos pakeisti savo elgesį, paprastai priklauso socialiniams mokslams, pavyzdžiui, sociologijai. Sociologija skatina žmonių paslaugų profesijas, tokias kaip socialiniai darbuotojai ar atvejo darbuotojai, ir šių darbuotojų vykdomas programas. Šios socialinių mokslų pozicijos sąveikauja su bendruomene pagal poreikius. Dažnai jų darbas yra nustatyti ir nukreipti žmones į programas ir paslaugas, kurios gali patenkinti jų poreikius.
Bendravimas su bendruomenėmis poreikių pagrindu grindžiamas socialinės gerovės samprata ir augančiu vyriausybių vaidmeniu teikiant paramą ir pašalpas žmonėms, kurie negali patenkinti savo pagrindinių poreikių. Tačiau gerovės programavimas nepalankus politiniams vėjams. Bandant stabilizuoti paramą darbui, atliekamam siekiant sumažinti skurdą, atsirado naujų paradigmų, kurios akcentuoja socialinio kapitalo ar vidinių kompetencijų kūrimą, o ne tai, kas gali būti suvokiama kaip dalomoji medžiaga. Socialinė ir ekonominė analizė yra viena iš tų paradigmų, kurios bando primesti kitokį elgesį ir sąlygas, vedančias į skurdą.
Tarptautinė ekonominė plėtra, ko gero, yra geriausias socialinės ir ekonominės analizės panaudojimo pavyzdys. Istoriškai ekonominį vystymąsi trečiojo pasaulio šalyse sudarė piniginės pagalbos teikimas vyriausybėms arba vyriausybės nustatytų ekonominių projektų, tokių kaip kelių tiesimas, finansavimas. Dažnai šios priemonės turėjo mažai įtakos šeimų sąlygoms vietos lygmeniu, o kai kuriais atvejais turi neigiamą poveikį. Ištekliai, kuriuos vyriausybės įvardijo kaip itin svarbius, dažnai niekada nepatekdavo į vietos bendruomenių rankas, o ekonominės plėtros projektai kartais lemdavo tolesnį bendruomenės ardymą ar išsiskirstymą.
Socialinė ir ekonominė analizė primeta kitokį bendruomenės poreikių nustatymo ir tenkinimo metodą. Užuot įtraukus pagalbą viršuje, tikintis, kad ji nutekės, socialinis ir ekonominis programavimas įgalina bendruomenę nustatyti savo poreikius ir naudoja ekonomines priemones tiems poreikiams patenkinti. Taigi, užuot suteikus bendruomenei dalomąją medžiagą, socialinis ir ekonominis programavimas suteikia švietimą, profesinį mokymą, prieigą prie kapitalo ir rinkų bei kitą naudą, susietą su ekonominiais rodikliais, tokiais kaip išsilavinimas ir smulkaus verslo plėtra.
Taip pat lengviau išmatuoti socialinio programavimo sėkmę, kai jis sukurtas ekonomine prasme. Pagrindiniai poreikiais pagrįsta sociologija gali atlikti tik subjektyvius matavimus, remdamasi asmens teiginiu, kad nauda buvo skirta pagal paskirtį ir buvo gerinanti priedas. Kita vertus, naudojant ekonominius duomenis, programa gali kiekybiškai įvertinti faktinius pokyčius, pvz., kiek žmonių įgijo tam tikrą išsilavinimo lygį.