RNR nutildymas yra mechanizmas, skirtas selektyviai išjungti ir įjungti genus ląstelėje. RNR gijos, žinomos kaip maža trukdanti RNR (siRNR), gali suardyti pačios ląstelės RNR, kai jos nebereikia, ir suskaidyti, kad būtų galima naudoti ateityje. Ląstelė taip pat gali atakuoti svetimą ir mutavusią RNR, kad neleistų jai daugintis. Tai apsaugo nuo ligos protrūkio ar tolesnio plitimo visame organizme ir yra svarbus apsaugos mechanizmas nuo piktžolių iki banginių.
Ląstelėje pasiuntinio RNR (mRNR) yra baltymų stygų, kurias ląstelė gali naudoti įvairioms funkcijoms, instrukcijos. Ląstelės mRNR kiekis bet kuriuo metu gali skirtis priklausomai nuo ląstelės rūšies ir jos gyvavimo ciklo etapo. Vienas iš RNR nutildymo būdų yra nebereikalingos mRNR sunaikinimas. Ląstelėje esantys fermentai gali atskirti medžiagą ir perdirbti komponentus naudoti kituose projektuose. Tai leidžia ląstelėms savarankiškai reguliuoti ir kontroliuoti daugybę skirtingų vykstančių procesų, kurie padeda ląstelei funkcionuoti.
Kai į ląstelę patenka svetima RNR, gali įvykti ir RNR nutildymas. Ląstelėje esantys fermentai žino, kaip atpažinti dvigrandę RNR, taip pat žino, kad ji nepriklauso, nes organizmas gamina tik viengrandę formą. Šie fermentai gali atskirti virusinę RNR dviem grandinėmis, todėl ji negali perimti ląstelės ir pradėti ją naudoti, kad gamintų daugiau virusų. Ląstelės taip pat gali atpažinti svetimą arba mutavusią RNR ir naudoti RNR nutildymą, kad užkirstų kelią dauginimuisi ir ją pašalintų.
Be to, kad RNR nutildymas yra svarbus reguliuojant ląstelių veiklą ir apsaugant nuo priešiškų organizmų, jis taip pat turi mokslinį pritaikymą. Tyrėjai gali naudoti šią techniką genams deaktyvuoti. Jis gali atlikti vaidmenį genų inžinerijoje, kur tikslas yra griežtai kontroliuoti išreikštus genetinius požymius organizmuose, pavyzdžiui, augaluose. Mokslininkai gali naudoti RNR nutildymą, kad suformuotų organizmo vystymąsi ir padarytų jį komerciškai naudingesnį.
Mokslininkai tiria RNR slopinimą laboratorijose visame pasaulyje. Jų darbas apima ląstelių naudojamų reguliavimo procesų stebėjimą, taip pat metodų kūrimą, kurie trukdytų ląstelių RNR jų projektams. Mokslininkai, besidomintys tokio tipo tyrimais, paprastai turi aukštąjį išsilavinimą ir gali būti baigę podoktorantūros studijas. Jie gali dirbti farmacijos įmonėse, žemės ūkio įmonėse, ne pelno organizacijose, kurios domisi sveikata, ir vyriausybinėse agentūrose, kurios studijuoja genetiką.