Baziniai ganglijai arba baziniai branduoliai yra smegenų struktūros, padedančios kontroliuoti judėjimą. Sklandų variklio valdymą, kai judesys prasideda, progresuoja ir baigiasi, kaip tikimasi, iš dalies koordinuoja baziniai ganglijos. Dėl tam tikrų ligų gali sutrikti bazinių ganglijų funkcija, todėl gali sutrikti kalba ir judesiai. Sergant Parkinsono liga bazinių ganglijų ląstelės miršta, dėl to atsiranda lėto judėjimo, drebėjimo ir užblokuotų raumenų simptomų. Tokios sąlygos kaip galvos traumos, smegenų augliai, insultai ir vaistai taip pat gali pažeisti smegenų ląsteles ir paveikti bazinių ganglijų funkciją.
Daugybė skirtingų smegenų anatominių struktūrų yra įtrauktos į bazinius ganglijus. Šių dalių pavadinimai yra juodoji medžiaga, globus pallidus, subtalaminis branduolys, putamen ir caudate. Nors bazinių ganglijų funkcija nėra visiškai suprantama, manoma, kad jie dalyvauja inicijuojant judesį ir atliekant išmoktas judesių sekas. Gali būti, kad baziniai ganglijai gali slopinti kitas veiksmų programas, leisdami atlikti vieną norimą programą. Tai neleistų smegenims vienu metu atlikti kelių prieštaringų judesių.
Bazinių ganglijų funkcija apima nervinių signalų siuntimą dviem skirtingais keliais, iš kurių vienas yra tiesioginis, o kitas – netiesioginis. Šie signalai perduodami į priekinių smegenų dalį, vadinamą talamu, kuri perduoda juos į smegenų žievę, pilkąją smegenų medžiagą. Manoma, kad netiesioginis kelias slopina bet kokius prieštaringus veiksmus, o tiesioginis kelias leidžia atlikti konkrečią užduotį. Norint normaliai judėti, keliai turi tinkamai veikti kartu ir viskas, kas sutrikdo jų pusiausvyrą, gali sukelti judėjimo sutrikimą, pvz., Parkinsono ligą.
Sergant Parkinsono liga, substantia nigra viduje esančios ląstelės miršta, o būklei progresuojant pažeidžiamos kitos bazinių ganglijų sritys. Ląstelių netekimas juodosios medžiagos pažeidžia nervų takų pusiausvyrą, todėl netiesioginis kelias tampa aktyvesnis, o tiesioginis – mažiau aktyvus. Apskritai, judesiai mažėja, o tai sukelia svyruojančią eiseną, kurią lydi pusiausvyros sutrikimai, sustingę raumenys ir drebulys ramybės metu. Nors ligos išgydyti neįmanoma, yra gydymo būdų, kurie gali sulėtinti progresavimą ir padėti sumažinti simptomus. Gali būti vartojami vaistai, aprūpinantys tokias medžiagas kaip dopaminas – neurotransmiteris, kurį paprastai gamina juodosios medžiagos ląstelės ir kuris perduoda signalus iš vienos nervinės ląstelės į kitą.