Mikroekonominė analizė – tai tyrimas, kaip atskirų žmonių ir verslo įmonių veiksmai veikia ekonomiką. Tai prieštarauja makroekonomikai, kuri sutelkia dėmesį į visos tautos ekonomiką. Asmenys, atsižvelgiant į tai, kaip jie priima sprendimus dėl vartojimo, atsižvelgdami į uždirbtus pinigus ir vartojamų produktų kainą, yra mikroekonominės analizės pagrindas. Be to, mikroekonomika besidomintys asmenys taip pat analizuoja tai, kaip atskiros įmonės nustato gamybos lygius ir savo gaminamų prekių kainas.
Ekonomikos ekspertai naudoja du skirtingus metodus, skirtus ekonominiams veiksniams išsklaidyti. Vienas iš būdų yra paimti visos tautos ekonomiką ir išanalizuoti, kaip tokie veiksniai kaip infliacija, palūkanų normos ir užimtumo lygis įtakoja ekonomines sąlygas apskritai. Kitas dalykas – paimti asmenis, kurie sudaro ekonomiką, tiek vartojančius žmones, tiek gaminančias įmones, ir pamatyti, kaip jie reaguoja į skirtingus ekonominius stimulus. Šio tipo tyrimai yra žinomi kaip mikroekonominė analizė.
Mikroekonominės analizės pagrindas yra pasiūlos ir paklausos dėsnis. Šis dėsnis, kurį galima rasti ir makroekonominėje analizėje, iš esmės teigia, kad šie du veiksniai dažnai keisis atvirkščiai proporcingai vienas kitam. Didėjant visuomenės paklausai produkto pasiūla mažės. Kai pasiūla padidės, paklausa sumažės. Kokiu momentu pasiekiama pasiūlos ir paklausos pusiausvyra, labai rūpi tie, kurie orientuojasi į mikroekonomiką.
Tai, kaip pasiūla ir paklausa siejasi su kainų lygiais, taip pat yra pagrindinis mikroekonominės analizės veiksnys. Kai kurie produktai sukels paklausą net tada, kai pakils jų kainos. Jei tokius produktus gaminančios įmonės per aukštas kainas, vartotojai gali sureaguoti ir rasti kitų alternatyvų. Ši sąvoka žinoma kaip paklausos elastingumas ir yra labai svarbi makroekonomikai.
Įmonės taip pat yra svarbi išsamios mikroekonominės analizės dalis. Analitikai tiria, kaip įmonės valdo sąnaudas, patiriamas samdant darbo jėgą ir perkant išteklius. Taip pat svarbu, kad verslas nustatytų kainų lygius, kuriuose jos galėtų maksimaliai padidinti pelną. Įmonės taip pat turi nuspręsti, kada joms reikia pakeisti pastovias gamybos sąnaudas, pvz., gamyklas ar atlyginimų struktūras. Kai tai įvyksta, sakoma, kad trumpas laikotarpis, ekonomine prasme, tampa ilgalaikiu, o kainų ir sąnaudų koregavimas šiuo laikotarpiu yra dar viena svarbi mikroekonomikos dalis.