Pramoninis šnipinėjimas – tai bandymas gauti informaciją apie įmonės planus, produktus, klientus ar komercines paslaptis. Daugeliu atvejų toks elgesys, ypač kai jis susijęs su prieiga prie komercinių paslapčių, yra neteisėtas. Kartais konkuruojančios įmonės ieško viešuose įrašuose, kad spėtų apie įmonės veiksmus. Tačiau kai krata pereina iš viešos į privačią, tai tampa neteisėta veika ir baudžiama laisvės atėmimu ir finansinėmis baudomis.
Nors „Mission Impossible“ tipo pramoninis šnipinėjimas egzistuoja, dažniau šnipinėti kitą įmonę yra gana kasdieniška. Dažnai šnipai gauna prieigą prie privačios informacijos, susiradę ką nors, kas dirba šnipinėjančioje įmonėje. Jei šis asmuo gali būti papirktas, verčiamas arba šantažuojamas, kad gautų tokią informaciją, tai iš esmės yra šnipinėjimas.
Dažnai neseniai atleistas ar atleistas darbuotojas gali būti pakankamai nepatenkintas, kad pateiktų privačią informaciją už mažą ar didelę kainą. Be to, kai kurie tiesiog nori padengti savo pajamas dar dirbdami įmonėje. Asmeniui, perduodančiam asmeninę informaciją, gali būti skiriamos nuobaudos, įskaitant greitą atleidimą iš darbo ir baudžiamuosius kaltinimus. Tai ypač pasakytina apie tai, kad darbuotojas pasirašo konfidencialumo sutartis arba dirba su vyriausybiniais projektais, kuriems jis turi patikimumo pažymėjimą.
Kita gana paplitusi pramoninio šnipinėjimo praktika – įsilaužimas į įmonės kompiuterinę sistemą siekiant gauti privačios informacijos. Kai kurie įsilaužėliai gali naudoti klientų vardus ar asmeninę informaciją, kad greitai pavogtų iš jų pinigus. Kiti naudoja kompiuterius, kad pavogtų informaciją, kuri gali būti parduodama kitoms įmonėms už tam tikrą kainą. Kai kurie gali naudoti šį metodą kaip prekybą viešai neatskleista informacija, norėdami gauti informacijos apie sprendimus, kurie turėtų įtakos akcijų kainoms.
Pramoninis šnipinėjimas dažnai nenaudoja smurto, nes tikslas yra gauti informaciją apie įmonę, įmonei nežinant apie vagystę. Kai įmonė įtaria šnipinėjimą, jie gali greitai pakeisti prieigos kodus, įspėti klientus, kad jų informacija gali būti pavogta, arba gali pakeisti savo planus sužlugdyti įtariamos konkuruojančios įmonės konkurencines pastangas.
Šnipo tikslas – nepastebimai patekti į informacinį lauką ir išeiti iš jo. Tačiau daugelis atkreipia dėmesį į šnipo bandymą. Tai ypač aktualu, kai pramoninis šnipinėjimas apima šnipinėjimo programas, programas, kurios suteikia išsamesnę informaciją apie įmonės kompiuterio vartotoją. Šios programos gali leisti įsilaužti į kito kompiuterio privačius failus arba įrašyti klaviatūros naudotojo klavišų paspaudimus. Apskaičiuota, kad daugelis vyriausybių ir korporacijų gali naudoti šnipinėjimo programas viena prieš kitą, tačiau šnipinėjimo programos palieka pėdsakus.