Ištiestosios rankos sandoris apima prekių, paslaugų, nekilnojamojo turto ar atsargų pirkimą ir pardavimą tarp dviejų šalių, kurios yra visiškai atskirtos viena nuo kitos. Paprastai tariant, ištiestosios rankos sandoris yra labiausiai paplitęs iš visų tipų sandorių. Štai keletas reikalavimų, kuriuos reikia atitikti, kad veikla būtų apibrėžta kaip ištiestosios rankos sandoris, pavyzdžiai.
Paprastai manoma, kad ištiestosios rankos sandoriai vyksta tik tarp šalių, kurios viena su kita neturi jokio šeiminio ar verslo ryšio. Pavyzdžiui, prekių pirkimas iš įmonės, priklausančios giminaičiui, net jei abu subjektai nėra susijusios šalys, nebūtų laikomas tikru ištiestosios rankos sandoriu. Panašiai manoma, kad prekių ar paslaugų pirkimas iš įmonės, priklausančios tai pačiai patronuojančiai organizacijai, nėra laikomas ištiestosios rankos sandoriu, net jei abi bendrovės veikia nepriklausomai.
Pagrindinis ištiestosios rankos sandorio tikslas – užtikrinti, kad nebūtų užuominų apie interesų konfliktą, kuris suteiktų vienai ar abiem įmonėms nepagrįstą pranašumą rinkoje. Tai reiškia, kad taikomos nuolaidos ar specialūs pasiūlymai bus tokie patys, kurie būtų taikomi bet kuriam potencialiam klientui. Kadangi nuolaidų tarp susijusių šalių idėja neatsiranda ištiestosios rankos sandorio atveju, nei pirkėjas, nei pardavėjas neturi susidurti su jokiais įtarimais, kad verslo susitarime yra kažkas neetiško.
Nors tai nėra visuotinai tiesa, visame pasaulyje yra vietų, kur vietiniai įstatymai ir papročiai skatina naudoti ištiestosios rankos sandorį. Dėl didesnių mokesčių ir griežtesnių taisyklių verslo aplinka gali tapti tokia, kad verslas su susijusia įmone tiesiog nėra ekonomiškas. Dalis to motyvuojama siekiant užkirsti kelią bet kokių, net neoficialių, verslo klikų susidarymui. Manoma, kad tokio pobūdžio veiklos sumažinimas geriausiai atitinka vietos ekonomikos interesus, nes tai skatina konkurenciją tarp įvairesnių įmonių.
Kai kuriose pasaulio vietose manoma, kad ištiestosios rankos sandoris yra įmanomas tarp dviejų įmonių, turinčių tam tikrą tolimą ryšį. Dažnai tai apibrėžiama kaip situacija, kai įmonės, veikiančios dviejose skirtingose šalyse, bet priklausančios tam pačiam tarptautiniam konglomeratui, gali vykdyti verslą viena su kita. Tačiau suprantama, kad tolimas ryšys neturi turėti įtakos mokesčiams, susijusiems su prekių ir paslaugų pirkimu ar pristatymu. Verslas turi būti vykdomas taip, tarsi tarp dviejų korporacijų nebūtų jokio ryšio.