Ugdant vadovą, svarbu žinoti ir suprasti skirtingus vadovavimo stilių tipus. Lyderiai gali būti įvairių formų, o tobulas stilius priklauso nuo pramonės, valdomos komandos ir įmonės strategijos. Kiekvienas vadovavimo stilius turi skirtingas stipriąsias puses ir metodus, o kai kuriems stiliams reikia konkrečios aplinkos, kad jie būtų veiksmingi. Vadovavimo tipai apima autokratinį, biurokratinį, demokratinį, laissez-faire ir transformacinį. Kai per vadovavimo testą nustatomas asmens vadovavimo stilius, galima pradėti mokymus ir instruktavimą.
Autokratinis lyderis paprastai veikia diktatūros stiliumi ir turi absoliučią galią. Šie lyderių tipai dažniausiai nepriima kitų pasiūlymų, linkę pasikliauti asmenybės jėga ir dominuoti savo pavaldiniuose. Daugelis darbuotojų piktinasi tokiu vadovavimo stiliumi, kuris gali sukelti kaitą ir nepasitenkinimą. Šis stilius gali būti naudingas krizių valdymo metu ir pasyvių, įprastų pozicijų mikrovaldymui.
Biurokratiniai lyderiai paprastai žinomi kaip įvairių lyderių „taisyklės pasekėjai“. Toks vadovas daro viską pagal taisykles ir nuostatas ir užtikrina, kad darbuotojai sektų jų pavyzdžiu. Paprastai sėkmingi dirbant su mašinomis, statybose ar finansų srityse, šie lyderiai turi būti lygiaverčiai. Aplinka, kuriai reikalingas kūrybiškumas ir lankstumas, gali netikti šiam stiliui.
Kai vadovas yra demokratiškas arba dalyvaujantis, jis dažniausiai kviečia pavaldinius prisidėti, bet priima galutinius sprendimus. Tai vienas iš efektyviausių lyderystės tipų, kai organizacija priklauso nuo bendradarbiavimo ir komandinio darbo. Demokratinis stilius paprastai yra pusiausvyra tarp mikrovadybos ir nesusijusio valdymo. Demokratiškas vadovas pabrėžia komandos formavimą ir dažniausiai veikia kaip treneris nei viršininkas. Daugelis darbuotojų yra motyvuoti, jaučiasi vertinami ir gali ugdyti naujus įgūdžius vadovaujant tokiam lyderiui.
Laissez-faire lyderis paprastai labai „nuleidžia rankas“ su savo darbuotojais. Vadovaujant savidrausmingiems ar nuolatiniams darbuotojams, tai gali būti vienas iš idealių vadovavimo tipų. Tačiau tai gali neveikti, jei darbuotojai yra jaunesni, jiems reikia nuolatinio grįžtamojo ryšio arba jie nėra labai motyvuoti. Šis vadovavimo stilius paprastai yra veiksmingesnis, kai jis derinamas su reguliariai rengiamais susitikimais kas savaitę arba kas mėnesį, siekiant užtikrinti aiškų bendravimą su darbuotojais. Šio tipo lyderis gali prarasti darbuotojų kontrolę, jei situacijos nebus sprendžiamos tinkamai ir laiku.
Kai organizacija pradeda arba išgyvena didelį perėjimą, transformacinis stilius paprastai yra vienas geriausių lyderystės tipų. Transformacinis lyderis paprastai yra charizmatiškas ir natūraliai įkvepia kitus. Tokie lyderiai yra reti ir turi galimybių bei vizijos imtis didelių pokyčių. Jie parodo naujus problemų sprendimo būdus ir intelektualiai bei emociškai įtraukia savo pasekėjus.