Vienas iš pagrindinių makroekonomikos klausimų yra klausimas, kaip pasiekti stabilų ekonomikos augimą. Dalis šio tikslo yra užtikrinti, kad tautos ištekliai būtų visapusiškai įtraukiami į ekonominę veiklą, o visiško užimtumo siekimas yra pagrindinis klausimas – dėl šios priežasties ir socialinių bei politinių tikslų. Svarbus šalies ekonomikos elementas yra infliacijos lygis, nes didelė infliacija ardo gyventojų santaupų vertę ir didina verslo sąnaudas. Vyriausybės taip pat yra susirūpinusios tarptautinės prekybos sąlygomis ir prekybos balansu, todėl mokėjimų balansas tiriamas kaip makroekonomikos problema. Dėl socialinių ir politinių priežasčių pajamų ir turto pasiskirstymas šalies viduje yra svarbus stabilumui, ir tai dažnai laikoma vienu iš svarbių makroekonomikos klausimų.
Ekonomikos augimo siekimas yra visų šalių problema ir vienas iš svarbiausių makroekonomikos klausimų. Ekonomikos augimo veiksniai apima šalies žmogiškojo kapitalo gerinimą per švietimą ir mokymą, taip pat sanitarinių ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, siekiant užtikrinti, kad dirbantys gyventojai būtų sveiki. Augimas taip pat pasiekiamas gerinant fizinį kapitalą, pavyzdžiui, pastatus, mašinas ir transportą. To galima pasiekti skiriant išteklius moksliniams tyrimams ir plėtrai naujoms technologijoms diegti arba naujoms technologijoms įsigyti įsigyjant ar perkeliant iš užsienio.
Visiško užimtumo tikslo gali būti siekiama įvairiomis politikos kryptimis, priklausomai nuo nedarbo tipo sistemoje. Dvi pusiausvyros nedarbo rūšys yra klasikinis nedarbas ir nepakankamos paklausos arba ciklinis nedarbas. Klasikinis nedarbas gali atsirasti dėl profesinių sąjungų derybų ir vyriausybės reguliavimo, dėl kurio darbo rinka tampa neveiksminga, ir jį galima sumažinti sumažinus reguliavimą. Nepaklausos nedarbą galima sumažinti didinant paklausą vykdant fiskalinę ir pinigų politiką. Kiti nedarbo tipai yra sezoninis, trinties ir struktūrinis nedarbas, iš kurių blogiausias yra struktūrinis nedarbas, atsirandantis dėl nuolatinio darbo vietų išnykimo tam tikrose pramonės šakose.
Infliacijos lygis gali turėti įtakos santaupoms, palūkanų normoms ir įmonių konkurencingumui tarptautinėje prekyboje. Vyriausybės dažnai bando panaudoti turimas fiskalines ir pinigines priemones, kad infliacija būtų kontroliuojama. Vyriausybės gali bandyti kovoti su infliacija kontroliuodamos pinigų pasiūlos didėjimą arba koreguodami palūkanų normų lygį. Tarptautinės prekybos sąlygos taip pat yra vienas iš pagrindinių makroekonomikos klausimų, ir kiekviena šalis rūpinasi savo mokėjimų balanso gerinimu, pavyzdžiui, skatindama eksportuotojus. Makroekonomika taip pat apima būdų, kaip pagerinti turto paskirstymą, tyrimą, pavyzdžiui, progresines mokesčių sistemas.