Mokslininkai „rankumą“ tiria nuo 1860 m., tačiau vis dar tiksliai nesupranta, kaip ir kada žmogus renkasi kairę ar dešinę ranką. Dar mažiau žinoma apie dviratį, nes jo santykinai trūksta. Dauguma dviračių žmonių išmoko naudotis abiem rankomis, tačiau yra tam tikrų įrodymų, kad nėštumo metu įvykę įvykiai gali turėti įtakos dviračio vaiko atsiradimui. Kai kurie tyrimai rodo, kad tiems, kurie neturi dominuojančios rankos, smegenyse taip pat trūksta dominuojančio pusrutulio, o tai gali būti susiję su tam tikrais elgesio sutrikimais.
Dauguma žmonių yra dešiniarankiai, mažuma teikia pirmenybę kairiajai rankai, o labai nedaugelis žmonių (maždaug 1 iš 100) pasižymi tam tikra dviračio ranka. Abipusiai asmenys gali būti vienodai įgudę bet kurią ranką arba gali naudoti dešinę ranką tam tikroms užduotims atlikti, o kaire – kitoms. Nors atrodo, kad genetiniai ir fiziologiniai veiksniai daro įtaką, kuria ranka žmogus naudojasi dažniausiai, rankiškumas nėra įkaltas. Kai kurie žmonės gali išmokyti naudotis savo nedominuojančia ranka.
Dauguma tų, kurie save laiko dvirankiais ar mišriarankiais, tikriausiai buvo kairiarankiai, kurie išmoko naudotis dešine ranka dėl socialinio spaudimo, traumų ar tiesiog noro būti vienodai pajėgiems abiem rankomis. Net XXI amžiuje daugelis kultūrų neskatina naudoti kairiosios rankos rašant ir kitoje veikloje, todėl daugelis kairiarankių vaikų yra priversti mokytis rašyti dešine ranka. Sportininkai gali išmokti naudoti savo nedominuojančią ranką sportuodami dėl pranašumo prieš varžovą arba po traumos. Žmonės taip pat gali tapti abipusiškesni, nes senatvė sumažina jų dominuojančios rankos našumą.
Mokslo bendruomenėje nėra vieningos nuomonės, ar vaikas gali gimti turėdamas dvilypumą. Tyrėjai nesutaria dėl to, kaip turėtų būti vertinamas rankarankis, ir daugelyje su šia problema susijusių tyrimų tiriamieji buvo klasifikuojami kaip dešiniarankiai arba nedešiniarankiai. Abiturientų asmenų retumas taip pat apsunkina jų tyrimą. Nepaisant to, kai kurie tyrimai parodė, kad veiksniai nėštumo metu gali padidinti tikimybę, kad vaikas bus dvibalsis. Pavyzdžiui, Suomijoje atliktas tyrimas atskleidė, kad trynukai buvo labiau linkę būti dviračiais nei kiti, o dar vienas Danijoje atliktas tyrimas parodė, kad motinos, kurios nėštumo metu patyrė streso periodus, dažniau pagimdys mišrių rankų vaikus.
Abipusiškumas taip pat gali būti susijęs su neįprastai simetriška smegenų struktūra. Dauguma žmonių turi dominuojančią smegenų pusę, kuri yra priešinga jų rankų pasirinkimui; dešiniarankiai turi dominuojantį pusrutulį kairėje smegenų dalyje, o kairiarankiai – dešinįjį pusrutulį. Abituriento žmogaus smegenys neturi aiškaus dominavimo nei viename, nei kitame pusrutulyje. Kai kurie mokslininkai mano, kad ši simetriška struktūra yra priežastis, dėl kurios dvirašumas labiau paplitęs tarp žmonių, turinčių tam tikrų sutrikimų, įskaitant dėmesio deficito hiperaktyvumo sutrikimą (ADHD), šizofreniją ir disleksiją.