Subjekto sąvoka yra apskaitos principas, leidžiantis apskaitos tikslais verslą traktuoti atskirai nuo savininkų. Iš esmės asmenų, privačių savininkų ar akcininkų, kuriems priklauso verslas, finansinė veikla yra nepriklausoma nuo paties verslo. Pagal subjekto koncepciją verslas pats atlieka visus savo sandorius, kaupdamas pelną ir nuostolius, ir atitinkamai apmokestinamas tuos rezultatus. Ši koncepcija taikoma visų tipų įmonėms, pradedant tomis, kurios priklauso keliems asmenims, pvz., bendrijoms ar korporacijoms, ir baigiant pavieniams asmenims, žinomiems kaip individualūs prekybininkai.
Įprasta manyti, kad didelė korporacija turi savo egzistavimą. Kai kurios iš labiausiai žinomų verslo pasaulio įmonių ilgainiui įgavo savo tapatybę per savo rinkodaros strategijas ir sąveiką su visuomene. Apskaitos tikslais toks įmonių suvokimas pasirodo gana tikslus, nes dažniausiai su jomis elgiamasi taip, lyg jos būtų gyvas, atskirtas nuo savininkų. Tai žinoma kaip subjekto koncepcija, visa apimantis apskaitos principas, kuris nustato, kaip apmokestinamos įmonės.
Svarstant subjekto koncepciją, svarbu suprasti, kad kai kurios įprastos verslo sąlygos vertinamos skirtingai, atsižvelgiant į kontekstą, kuriame į juos žiūrima. Pavyzdžiui, pelnas yra tai, ko kiekvienas verslas nori gauti gausiai. Tačiau, kalbant apie verslą kaip subjektą, pelnas iš tikrųjų yra kažkas, ką verslas skolingas savininkams.
Remiantis šia sąvoka, verslo apskaitą reglamentuojanti subjekto koncepcija numato, kad verslas turi būti apmokestinamas pagal savo veiksmus. Šie veiksmai turi būti atliekami atskirai nuo savininkų, kurių gali būti daug korporacijų ar bendrijų atveju. Jeigu įmonės savininkai verslo lėšas pradeda naudoti savo reikmėms, apie šiuos veiksmus privalo pranešti. To nepadarymas iš esmės yra mokestinio sukčiavimo forma.
Asmenims, kurie yra vieniši įmonių savininkai, subjekto koncepcija turi skirtingus padarinius. Tokiais atvejais itin svarbu į verslą įdėtus pinigus atskirti nuo savininko asmeninių lėšų nuo verslo uždirbto kapitalo iš pardavimų ir kitų pajamų šaltinių. Tuo pačiu būdu iš verslo paimtus pinigus savininkas turi įrašyti kaip brėžinius. Šie skirtumai yra svarbūs mokesčių pasekmėms įmonėms, priklausančioms vadinamiesiems individualiems verslininkams.