Ilgalaikis tvarumas yra verslo koncepcija, kuri sulaukė didelio dėmesio po to, kai buvo atskleista apie visuotinį atšilimą ir nykstančius gamtos išteklius. Pagrindiniu lygmeniu ilgalaikis tvarumas rodo, kad įmonė pagerins savo išlikimo galimybes ateityje, užtikrindama, kad įmonės naudojami ištekliai būtų atsakingai valdomi ir prižiūrimi. Remiantis 2010 m. Jungtinių Tautų tyrimu, didžioji dauguma įmonių vadovų (CEO) mano, kad ilgalaikis tvarumas yra pagrindinis ilgalaikės sėkmės veiksnys.
Verslo praktika, kuri skatino šiuolaikinę pasaulio ekonomiką, nebuvo sukurta tada, kai buvo suprastas ar net rimtai svarstomas poveikis aplinkai. Pramonės revoliucijos metu, kai didelio masto verslas iš tikrųjų pradėjo formuoti pasaulį, mokslas dar nebuvo sukūręs plačiai paplitusios žalos aplinkai matavimo priemonės. Nors aplinkos mokslas XX amžiuje padarė didelę pažangą, žemas infrastruktūros lygis ir komunikacijos spragos lėmė tai, kad informacija apie komercinį ir aplinkosauginį išnaudojimą besivystančiose šalyse dažnai buvo nepranešama arba nepastebėta daugelį metų. Pasaulinei ekonomikai vystantis, taip pat nuoširdžiai rūpi tausus išteklių naudojimas ir praktinis aplinkos valdymas.
Paprasčiausia ilgalaikio tvarumo forma geriausiai paaiškinama pagrindiniu pavyzdžiu: jei miško ruošos įmonė iškirs visus savo arealo medžius, įmonė nutrauks veiklą dėl atsargų trūkumo. Siekiant užtikrinti verslo ateitį, medžių atsodinimas ir kirtimo zonų tvarkymas turi būti įtrauktas į verslo savikainą kaip investicija į ateitį. Užtikrindama tvarų medienos kiekį, įmonė užtikrina jos tiekimą.
Ilgalaikis tvarumas tampa sudėtingesnis, kai svarstoma, kaip vienos įmonės ištekliai gali paveikti kito verslo išteklius. Jei kirsdama medžius miško ruošos įmonė sunaikins pakrančių augmeniją, taip pažeisdama upelius ir sunaikindama upių ekosistemas, gali būti pažeista gėlavandenės žvejybos pramonė. Jei gėlavandeniai žvejai populiarioje pakrantės zonoje pradės statyti neišvaizdžius ir aplinką teršiančius žuvininkystės ūkius, gali nukentėti turizmo pramonė. Ilgalaikis tvarumas reikalauja plataus požiūrio į verslo poveikį.
Vienas iš pagrindinių su šia koncepcija susijusių problemų yra tai, kad reguliavimo priemonės dažnai yra neaiškios ir gali būti keičiamos. Miško ruošos įmonė galėtų investuoti į baltosios pušies atsodinimą ateičiai, o tik reguliavimo agentūra nuspręs, kad baltosios pušies negalima kirsti po 20 metų. Investuojant į ilgalaikį tvarumą tikrai yra rizikos elementas, tačiau šalininkai teigia, kad su šia rizika reikėtų kovoti nedelsiant įsitraukiant į tvarią praktiką. Įrodžius, kad įmonė yra suinteresuota saugoti išteklius ir atsakingai vykdyti verslą, tos įmonės savininkai turi didesnę galimybę dalyvauti reguliavimo komitetuose, kurie nulems būsimą praktiką, arba su jais konsultuojamasi.
Didesnis ilgalaikio tvarumo taškas rodo, kad apatiniame lygmenyje žmonės yra svarbiausias išteklius. Kad ir kiek medžių būtų pasodinta, įmonė mirs, jei nebus klientų. Visuotinis atšilimas yra didžiulė grėsmė prekybai, galinti sutrikdyti infrastruktūrą ir pakenkti įprastai gausioms planetos vietoms. Užtikrindamos žmonėms gyventi tinkamą, tvarią aplinką, įmonės tikisi užtikrinti pelningą ir tvarią aplinką verslui.