Muitinės agentas yra asmuo, turintis teisę veikti įmonės vardu atliekant veiksmus, susijusius su prekių importu ir eksportu. Ši frazė dažniausiai vartojama Indijoje. Ten tokie agentai turi turėti licenciją pagal Muitinės įstatymo 146 straipsnį.
Muitinės agento tikslas – išspręsti problemą, kad daugelio įmonių vadovybė tiesiog neturi išteklių asmeniškai spręsti importo ir eksporto problemų. Tai kelia ypatingą susirūpinimą, nes Indija tradiciškai yra prekybos šalis. Indijos versle taip pat yra didelis biurokratijos lygis.
Šiuos agentus reglamentuojantys įstatymai konkrečiai nurodo, kad bet kokie jų veiksmai yra traktuojami teisiškai taip, lyg juos būtų atlikusi pati įmonė. Teisiniu požiūriu agentas traktuojamas taip, lyg jis būtų teisėtas prekių, su kuriomis prekiauja, savininkas. Viena išimtis yra ta, kad muitinės agentas paprastai negali būti laikomas asmeniškai atsakingas už bet kokius muitus, kurių nemoka įmonė.
Muitinės agentas turi turėti vietos muitinės komisaro licenciją. Tai dviejų etapų procesas, apimantis pradinę laikiną licenciją. Paraiškas gali teikti tik universitetų absolventai, turintys teisėtą darbo statusą ir turintys patikimus finansus.
Kad kandidatas galėtų tapti muitinės agentu, jis turi turėti patirties dirbant su muitine susijusiais klausimais. Ši patirtis turi trukti bent nustatytą laiką. Daugeliu atvejų tai yra treji metai, tačiau komisaras gali sutrumpinti šį laikotarpį iki vienerių metų, jei kandidatas raštu pateikia priimtiną argumentą.
Gavęs laikiną licenciją, jis turi vienerius metus tapti nuolatiniu licencijos turėtoju. Tai daroma išlaikant egzaminą, kuris vyksta du kartus per metus. Jei kandidatas neišlaikė egzamino iki pirmųjų metų pabaigos, jam gali būti suteiktas šešių mėnesių arba vienerių metų pratęsimas, kad būtų leista išbandyti kitus. Toks pratęsimas suteikiamas tik tiems kandidatams, kurie gali įrodyti, kad per laikino licencijos turėtojo laiką atliko tam tikrą darbą. Kandidatams leidžiama ne daugiau kaip tris kartus išlaikyti egzaminą.