Trumpalaikės atostogos – tai atostogos nedirbti paprastai ne ilgesniam kaip dviejų ar trijų mėnesių laikotarpiui. Tikslus laikas, kurio reikia ir kaip įmonės apibrėžia trumpą laikotarpį, skiriasi, o kai kurios įmonės tai apibrėžia kaip laisvą laiką dėl ligos ar atostogų. Paprastai skiriamos atostogos nuo įprastų trumpų atostogų ar ligos pertraukų. Atostogos dažniau reiškia nemokamų atostogų išėjimą.
Kai kuriose šalyse teisės aktai saugo asmens teisę tam tikromis aplinkybėmis išeiti atostogų ir išlaikyti darbą. Tiems, kurie atostogauja po vaiko gimimo ar įvaikinimo, darbas dažnai bus apsaugotas, jei atostogos neprailgs įstatyme nustatyto termino. Daugeliu atvejų, kai mama ar tėtis išeina tokiomis atostogomis, jie tai daro negaudami jokio atlyginimo, nebent yra sukaupę atostogų ar ligos laiko. Kai kurios šalys turi dosnias motinystės pašalpas ir gali suteikti apmokamas trumpalaikes atostogas, tačiau tai yra išimtis. Dauguma naujų mamų ar tėčių turi nuspręsti, kiek atostogų jie gali sau leisti.
Teisės aktai gali apsaugoti žmonių darbo vietas trumpalaikių atostogų metu kitomis apibrėžtomis aplinkybėmis. Tai gali būti, jei asmuo susiduria su sunkia liga arba jei sunkiai serga artimas šeimos narys, pavyzdžiui, vienas iš tėvų, sutuoktinis ar vaikas. Kai kurios įmonės tokias atostogas suteiktų nepaisydamos šalies įstatymų, tačiau kai kurios šalys nustatė, kad teisės aktų leidimas yra naudingas darbuotojams, kurie ne visada gali priklausyti nuo darbdavių, kurie dosniai suteiks atostogas.
Kartais trumpalaikės atostogos paimamos siekiant profesinės naudos. Asmuo gali turėti galimybę lankyti pamokas, dalyvauti trumpame tyrimo projekte ar keliauti kur nors, kas pagerintų jo profesines savybes. Šiuo atveju, ypač universitetinėje sistemoje, trumpalaikės atostogos gali būti vadinamos atostogomis. Atostogos gali būti ilgesnės – metus ar ilgiau, tačiau kartais profesorius atostogauja tik ketvirtį ar semestrą, o tai gali būti laikoma trumpalaike. Ar profesorė gaus atlyginimą, ar turės teisę išlaikyti savo darbą, priklausys nuo jų įdarbinimo sąlygų.
Kai kurie žmonės turi išeiti trumpalaikių atostogų, kurios nesiekia profesinės naudos ir neatitinka jokios darbo apsaugos formos. Esant tokioms aplinkybėms, vis tiek patartina pasikalbėti su darbdaviu, kad sužinotumėte, ar galima padaryti kokių nors sąlygų, kad būtų apsaugotas darbas. Naujų darbuotojų samdymas ir apmokymas kainuoja, o jei darbo vieta neturi būti užimta darbuotojui nesant arba nesunkiai jį užpildo laikinas darbuotojas, darbdaviai gali būti suinteresuoti išlaikyti darbuotoją, nepaisant to, kad reikia atostogų. Kai tai neįmanoma, vis tiek patariama būti atviram ir atviram dėl atostogų, nes gali būti, kad darbdavys vėl įdarbins darbuotoją, kai ji grįš, arba bent jau teigiamai rekomenduos tą darbuotoją kitiems darbdaviams.