Makroekonomika yra sritis, kuri turi didelę reikšmę beveik kiekvienam subjektui, kuris užsiima tiek komercija, tiek prekyba, o jos principai leidžia tyrėjams ir kitiems ekspertams numatyti daugybę dalykų, susijusių su ekonomikos rinkomis ir pinigų politika. Makroekonomika apima regiono ar viso verslo sektoriaus pinigų būklės tyrimą, sutelkiant dėmesį į veiksnius, rodančius tiek teigiamus, tiek neigiamus pokyčius apskritai. Šios disciplinos teorijos ir principai dažniausiai naudojami, pavyzdžiui, užimtumo lygiui įvertinti ir prognozuoti, taip pat gali būti naudojami siekiant išsiaiškinti nacionalinius verslo ciklus ir jų poveikį konkrečios šalies bendrajam vidaus produktui (BVP). Jie gali padėti ekonomistams suformuluoti veiksmingą pinigų politiką tiek didelėms korporacijoms, tiek nacionalinėms vyriausybėms ir dažnai naudojami prognozuojant ekonomikos augimą ir prognozuojant nuosmukio ar nuosmukio laikotarpius. Visos šios žinios yra svarbios pačios savaime, tačiau taip pat labai svarbios politikos formuotojams ir verslo lyderiams; žinojimas, ko tikėtis ar numatyti, paprastai lemia stipresnį ir efektyvesnį ilgalaikį planavimą.
Užimtumo lygio įvertinimas
Makroekonomikos svarba ypač svarbi, kai reikia suprasti tikrąjį nedarbo lygį regione. Tikrasis bedarbių procentas apskaičiuojamas skaičiuojant aktyviai ieškančių darbo darbo jėgos skaičių. Į šį skaičių neįeina tie, kurie gali šiek tiek pabėgti nuo darbo rinkos dėl asmeninių užsiėmimų, pavyzdžiui, tolesnio išsilavinimo ar mokymosi, arba likti namuose ir rūpintis senstančiais tėvais ar mažais vaikais.
Beveik visi ekonomistai domisi užimtumo statistika, nes tai yra vieni geriausių rodiklių, rodančių, kaip tam tikrame regione sekasi ekonominiu lygmeniu – kai dauguma žmonių dirba, ekonomika paprastai yra stipri, bet kai kvalifikuotų darbuotojų neranda. arba išlaikyti darbą, viskas dažnai yra daug nestabilesnė. Šis makroekonomikos aspektas yra naudingas norint įvertinti numatomą nedarbo išmokų lygį šalyse, kurios turi gerovės paketus, ir gali padėti vyriausybės ir pramonės lyderiams numatyti pokyčius ir demografinius pokyčius. Ekonomistai gali panaudoti šią informaciją kurdami naujus rinkos sektorius ir konsultuodami įmones iki lobizmo įstatymų leidėjams siekdami geresnės socialinės naudos.
Nacionalinio verslo ciklų supratimas
Kitas būdas suprasti makroekonomikos svarbą – pažvelgti į jos naudojimą renkant statistinius duomenis apie tam tikros šalies verslo ciklą. Tai apima periodišką gatavų prekių ir paslaugų paklausos normos peržiūrą. Tokia peržiūra paprastai atliekama kas ketvirtį ir yra svarbi BVP dalis. Ši makroekonomikos dalis yra labai svarbi, nes kai verslo ciklo metu didėja prekių ir paslaugų paklausa, tai atsispindi ir BVP lygyje, kuris dėl to taip pat paprastai didėja.
Pinigų politikos formavimas
Ekonomistai ir vyriausybės, formuodami pinigų politiką, dažnai naudoja makroekonominius principus BVP augimui tirti. Tokios politikos kryptys dažnai panašios į vyriausybių ir vyriausybių padalinių biudžetus; juose nustatomos taisyklės, kaip turi būti išleisti pinigai, ir paprastai įtraukiamos atskaitomybės priemonės, užtikrinančios, kad įeinantys ir išeinantys pinigai būtų registruojami ir skaidriai atskleidžiami. Pinigų politika gali pasitarnauti kaip priemonė mažinti BVP lygį arba kaip priemonė paskatinti vartotojų elgesį, dėl kurio BVP lygis mažės. Tai ypač būtina, nes per mažas arba per didelis BVP gali turėti neigiamos įtakos ekonomikai. Visų pirma, BVP, kuris yra daug didesnis nei įprasta, gali būti tautos ekonomikos depresijos pirmtakas.
Ekonomikos augimo ir sąstingio prognozavimas
Vyriausybių vadovai dažnai naudoja makroekonomiką kaip būdą, kuriuo vadovaujasi fiskaline politika, kaip būdą užkirsti kelią nelaimėms ir paskatinti augimą laisvojoje rinkoje. Pavyzdžiui, vyriausybė gali nuspręsti padidinti palūkanų normas, kad priverstų vartotojus sumažinti išlaidų normą. Kai vartotojai sutaupys daugiau ir išleis mažiau, tai atsispindės mažesniu BVP, o tai daugeliu atvejų padės stabilizuoti ekonomiką.
Įmonės ir įvairios organizacijos taip pat tiria makroekonomines tendencijas, siekdamos panaudoti rezultatus kaip nepriklausomos verslo politikos formavimo vadovą. Pavyzdžiui, prekių vartojimo padidėjimas gali rodyti padidėjusį vartotojų pasitikėjimą, o tai gali turėti įtakos įmonės sprendimui didinti arba mažinti gamybą, kol vartojimo lygis padidės.