Corpus Callosum yra didžiulis nervinių skaidulų pluoštas, randamas žinduolių smegenyse. Jis jungia kairįjį ir dešinįjį smegenų pusrutulius ir yra atsakingas už didžiąją dalį jų tarpusavio bendravimo. Jį sudaro baltoji medžiaga, ty mielinizuotos nervinės ląstelės arba aksonai, kurių pagrindinė funkcija yra sujungti pilkąsias sritis kartu su nerviniais impulsais. Corpus Callosum yra didžiausia baltosios medžiagos struktūra smegenyse, randama jų viduje. Pilka medžiaga užima periferiją.
Nors ši sritis daugiausia sudaryta iš vienodos medžiagos, užpakalinė (užpakalinė) dalis vadinama blužniu, o priekinė (priekinė) dalis vadinama genu. 1982 m. buvo paskelbtas straipsnis, kuriame teigiama, kad moterų korpusas yra didesnis nei vyrų, todėl abiejų pusrutulių ryšys yra didesnis, tačiau vėliau buvo nustatyta, kad tai klaidinga.
Sunkiais epilepsijos atvejais kartais chirurginiu būdu nupjaunamas audinys. Tai vadinama corpus callosektomija. Informacija iš eksperimentų, kuriuose dalyvavo pacientai, kuriems buvo atlikta ši procedūra, kartais vadinami pacientais, kuriems yra padalintas smegenys, suteikė daug informacijos apie smegenų veiklą. Kai kuriais atvejais pacientams, kurių smegenys suskilusios, išsivysto keistos patologijos, pavyzdžiui, svetimos rankos sindromas, kai ranka tarsi pradeda gyventi savo gyvenimą.
Smegenų suskaidymo eksperimentai parodė, kad kai pacientui parodomas objektas kairiajame regėjimo lauke, pacientas negali įvardyti objekto, nors ir visiškai jį atpažįsta. Taip yra todėl, kad kalbos valdymo centras yra kairėje smegenų pusėje, o informacija iš kairiojo regėjimo lauko patenka tik į dešinę pusę, kuri vėliau negali perduoti šios informacijos į kitą pusrutulį. Smegenų skilimo pacientams taip pat gali išsivystyti dviguba asmenybė, laisvai susieta su kiekvienu pusrutuliu, tam tikras „Džekilo ir Haido“ efektas. Dėl šios priežasties korpuso pašalinimas yra labai prieštaringas ir atliekamas tik tais atvejais, kai epilepsijos priepuoliai yra ypač atsparūs gydymui vaistais.