Savanoriškas eksporto apribojimas yra vienos tautos sprendimas sumažinti produkto eksportą į kitą šalį. Savanoriški eksporto apribojimai atsirado po Antrojo pasaulinio karo, siekiant išvengti tarptautinės ekonominės įtampos ir galbūt suvienodinti sąlygas. Kiek naujesnis pavyzdys yra Japonijos savanoriškas automobilių eksporto į JAV apribojimas devintojo dešimtmečio pradžioje. Savanoriškus eksporto apribojimus inicijuojanti tauta tai daro tikėdamasi išvengti importuojančios šalies ekonominio atpildo. Eksportuojančios šalys gali apeiti šiuos apribojimus investuodamos į užsienio gamyklas ir (arba) ieškodamos naujų rinkų.
Iki 1945 m. šalys padidino muitus ir uždraudė importą iš užsienio, siekdamos sustiprinti savo vidaus pramonę. Kai kurių istorikų teigimu, sąjungininkų šalių po Pirmojo pasaulinio karo nustatyti griežti grąžinimo planai ir skolinimo politika prisidėjo prie Antrojo pasaulinio karo pradžios. Antrojo pasaulinio karo pabaiga paskatino pasaulio lyderius skatinti pasaulinę prekybą mažinant formalias ekonomines kliūtis. Šį rinkos postūmį paskatintų savanoriški šalių susitarimai dėl užsienio konkurencijos poveikio sumažinimo. Šie susitarimai leistų tautoms plėtoti savo pramonės šakas nesikišant iš panašių importuotų produktų, kurie gali pakenkti vietinei pramonei.
Dažnai minimas savanoriško eksporto apribojimo pavyzdys yra tas, kuris atsirado tarp Japonijos ir JAV devintajame dešimtmetyje. Japonijos automobilių gamintojai į JAV eksportavo automobilius ir sunkvežimius, kurie buvo pigesni ir populiaresni už amerikietiškas transporto priemones. JAV automobilių pramonės vadovai lobizavo prezidentą Ronaldą Reiganą, kad jis nustatytų japoniškų automobilių importo kvotas. Šie Amerikos automobilių gamintojai susirūpino, kad japoniški automobiliai visam laikui atitraukia vartotojus nuo JAV pagamintų transporto priemonių. Reigano administracijai pavyko įtikinti Japonijos vyriausybę laikinai sustabdyti automobilių eksportą į JAV 1980 m.
Apskritai tokioje situacijoje esanti eksportuojanti šalis gali sutikti savanoriškai laikytis įsipareigojimų, nes gali norėti nepakenkti savo santykiams su užsienio vyriausybe ir šalies vartotojais. Pavyzdžiui, importuojamos prekės gali labai kainuoti darbo vietas ir pakenkti šalies gavėjos ekonomikai; Praktiškai nedirbantys asmenys turi mažiau pinigų automobiliams ar kitoms importuojamoms prekėms. Kita priežastis, kodėl tauta gali apriboti eksportą, yra ta, kad prašančios šalys gali siekti atpildo nuo padidintų muitų, mokesčių ar kvotų importuojamoms prekėms iki visiško užsienio produktų uždraudimo, be kita ko.
Eksportuojanti šalis galėtų išvengti savanoriškų eksporto apribojimų, gamindama prekes pačioje užsienio rinkoje. Taikant šį metodą reikėtų įsigyti gamyklų, samdyti vietinius darbuotojus ir perkelti mašinas iš vidaus į užsienio įrenginius. Pavyzdžiui, kai kurie Japonijos automobilių gamintojai dabar gamina automobilius JAV gamyklose. Kiekvienas gaminys iš šių gamyklų būtų pristatomas tiesiogiai vartotojui, o ne per sudėtingesnį importo procesą. Kitas savanoriškų eksporto suvaržymų išvengimo variantas yra surasti kitą užsienio rinką, kad būtų kompensuoti galimi nuostoliai dabartinėje rinkoje.