Kas yra Tunica Intima?

Tunica intima yra venų sistemos dalis ir reiškia vidinį venų ir arterijų sluoksnį. Tai vienas iš trijų sluoksnių, kurie kartu sudaro vamzdinę venų ir arterijų audinio struktūrą. Vidinio sluoksnio medžiaga pagaminta iš endotelio ląstelių, pasižyminčių itin elastingomis savybėmis. Dėl šios medžiagos trapios prigimties tunica intima negali būti visiškai atskirta nuo tunica media, vidurinio venų audinio sluoksnio ir gali būti tiriama laboratorijose tik mažais gabalėliais. Buvo nustatyta, kad šis plonas, skaidrus endotelio audinio sluoksnis iš tikrųjų turi tris skirtingus sluoksnius.

Storiausia šios neįtikėtinai plonos membranos dalis yra aptrauktas sluoksnis, todėl tunica intima įgauna savo elastingumą. Tokį elastingumą lemia mažytės skaidulos, išsidėsčiusios išilginėmis linijomis, kad venos ir arterijos judėtų kraujui visame kūne. Net ir tokioje mažoje membranos dalyje mikroskopu galima pamatyti atskirus šio audinio sluoksnio sluoksnius. Didesnės kraujagyslės, pvz., aorta prie širdies, turi didelį storį dėl aptraukto sluoksnio, o mažesnėse kraujagyslėse yra tik labai plonas šio jungiamojo audinio sluoksnis.

Vidurinis tunica intima sluoksnis yra subendotelinis sluoksnis ir išsiskiria išsišakojusiomis ląstelėmis, kurios sudaro audinio matricą arba tarpinę erdvę. Plonesnis už aptrauktą sluoksnį, mažiausiose kūno kraujagyslėse šis sluoksnis pasiekia tik vieną žvaigždžių ląstelių sluoksnį. Didesnėse kraujotakos kraujagyslėse šis sluoksnis labiau išsivysto ir priskiriamas prie jungiamojo audinio. Šios sekcijos funkcija yra palaikyti mažiau stabilų vidinį sluoksnį normalios kraujotakos metu.

Vidinę tunica intima dalį daugiausia sudaro endotelio ląstelės – odos ląstelės, esančios kūno viduje. Šios ląstelės yra įvairių formų ir, nudažytos sidabro nitratu, mikroskopu gali atrodyti ovalios, fusiformos arba daugiakampės. Nesvarbu, kokios formos yra kiekvienos ląstelės membrana, jos visos turi bendrą apvalų arba ovalų branduolį. Būtent šis ląstelių ir audinių sluoksnis tiesiogiai liečiasi su kraujo srove. Tiriant po audinių mirties, pastebėta, kad šis sluoksnis pablogėja dėl išilginių įtrūkimų ar raukšlių.