Iš graikų kalbos „mažytis“ ir iš lotynų kalbos „šiurkščius plaukus“ reiškiantis terminas „microvilli“ reiškia mikroskopinius išsikišimus tam tikrų kūno ląstelių paviršiuje. Kai kurie mikrovileliai yra specializuotos jutimo organų, tokių kaip ausis, liežuvis ir nosis, dalys. Kiti padeda vidaus organams tinkamai veikti. Šios mažos struktūros gali padidinti ląstelės paviršių 600 kartų, palyginti su pradiniu, padidindamos jos gebėjimą sekreciją arba absorbciją.
Vidinėje ausyje esantys mikrovileliai – vadinami stereocilijomis – sraigėje yra svarbūs klausai. Šios mažos gijos aptinka garsą ir perduoda klausos informaciją į klausos nervą. Senstant žmonės paprastai patiria klausos praradimą, dažnai dėl šių mažyčių plaukelių pažeidimo. Veiksniai, galintys sugadinti arba sunaikinti šias esmines klausos sistemos ląsteles, yra per didelis triukšmas, pvz., sunkiosios mašinos, garsi muzika ir reaktyviniai varikliai. Žmonės, gyvenantys ir dirbantys didelėse decibelų zonose, paprastai nešioja ausų kištukus, kad apsaugotų stereocilijas.
Viršutinė žmogaus liežuvio pusė taip pat yra padengta pirštais panašiomis iškyšomis, vadinamomis papilėmis. Šiose papilėse yra skonio pumpurai, sudaryti iš specializuotų mikrovilliukų. Kiekvienas mikrograuželis sugeria skonį – kartaus, saldaus, rūgštaus ir sūraus – ir siunčia informaciją į smegenis. Smegenys iššifruoja žinią ir nusprendžia, priimti ar atmesti maistą ar gėrimą. Pavyzdžiui, kartaus maisto vartojimas kartais gali būti pavojingas.
Nosyje esančios uoslės receptorių ląstelės, padengtos mikrovilliukais, sugeria nedidelius kvapų pripildytos drėgmės kiekius ir perduoda informaciją smegenims. Kaip ir klausos ir skonio atveju, šią jutimo informaciją smegenys paprastai naudoja aplinkos dirgiklių saugumui nustatyti. Pavyzdžiui, jei maistas skleidžia nemalonų kvapą, jis gali būti netinkamas vartoti. Dūmų aptikimas gali signalizuoti apie gaisro pavojų. Kita vertus, mikrograuželiai taip pat gali padėti daugintis, nes jie taip pat gali aptikti būsimo porininko feromonus.
Žarnyno ląstelių išsikišimai taip pat padeda tinkamai funkcionuoti kūno sistemoms. Žarnyne esantys mikrovileliai padidina virškinimo ląstelių paviršiaus plotą, kad padėtų žarnynui įsisavinti visas maistines medžiagas, gautas iš suvalgyto maisto. Jie taip pat padidina angliavandenius apdorojančių fermentų skaičių ir funkcionalumą. Mikrovileliai proksimaliniame inksto kanalėlyje atsiranda kaip „šepetėlio kraštinė“, taip vadinama, nes ši glaudi mažų iškyšų sankaupa primena teptuko galiuką po šviesos mikroskopu. Šie nefritiniai mikrovileliai veikia kaip mechanoreceptoriai, siunčiantys informaciją į smegenis apie inkstus.