Ištekliai išeikvojami, kai išnaudojamos tam tikrame geografiniame regione turimos žaliavos. Visi ištekliai, kurių atsargos yra ribotos arba kurie laikui bėgant atsinaujina ribotu greičiu, gali išeikvoti. Miškų naikinimas, kasyba ir naftos vartojimas sunaudoja išteklius, kurie paprastai naudojami gamyboje ir kitoms pramonės šakoms. Turimi ištekliai gali išeikvoti ir kitą veiklą, pvz., pernelyg intensyvią žvejybą ir ūkininkavimą. Kai kuriais atvejais išteklių išeikvojimas nėra tyčinis ir niekaip neprisideda prie jokios pramonės ar komercinės problemos – jį sukelia netyčinis išteklių užteršimas, pavyzdžiui, dėl taršos.
Egzistuoja daugybė skirtingų žmogiškųjų išteklių išeikvojimo priežasčių, dauguma jų yra susijusios su pernelyg dideliu komercinių produktų ir maisto vartojimu daugelyje pasaulio šalių. Pavyzdžiui, iškastinis kuras deginamas, kad būtų gaminama energija daugeliui įvairių asmeninių, komercinių ir pramoninių problemų, todėl jis greitai senka. Daug išteklių sunaudojama ir dirbamos žemės gamybai. Didžioji dalis dirbamos žemės yra skirta mėsos pramonei remti, ypač Jungtinėse Valstijose. Vietos dirbamai žemei dažnai atsiranda plynai kertant miškus, kurie yra svarbūs gamtos ištekliai.
Gamtos ištekliai skirstomi į dvi pagrindines kategorijas: atsinaujinančius ir neatsinaujinančius išteklius. Atsinaujinantys ištekliai yra tie, kurie laikui bėgant natūraliai atsinaujina, pavyzdžiui, maistui naudojami gyvūnai, miškai, vėjo energija ir saulės energija. Nepaisant to, kad jie yra atsinaujinantys, vis tiek reikia būti ypač atsargiems, kad nebūtų išeikvoti ištekliai. Pavyzdžiui, jei dėl pernelyg intensyvios žvejybos labai sumažėja žuvų populiacija, ji gali nesugebėti pakankamai daugintis, kad galėtų atsinaujinti, todėl gali išnykti. Kita vertus, neatsinaujinantys ištekliai yra tie, kurių tiesiog neįmanoma atkurti – pavyzdžiui, metalų rūdos, paimtos iš Žemės, neatsinaujina.
Išteklių išeikvojimas dažniausiai tiriamas ekonomikos srityje, nes žaliavų prieinamumas gali turėti didelės įtakos pasaulio ekonomikai. Daugelio skirtingų dažniausiai naudojamų prekių, ypač kai kurių elektronikos gaminių, kurios priklauso nuo palyginti retų medžiagų, gamyba priklauso nuo nuolatinio medžiagų tiekimo, kurių yra tik ribotas kiekis. Išteklių išeikvojimas gali turėti rimtų pasekmių tokių produktų kainai ir prieinamumui.
Aplinkosaugininkai taip pat labai susirūpinę dėl išteklių išeikvojimo, nors paprastai dėl įvairių priežasčių. Išteklių išeikvojimas gali labai pakenkti ekosistemoms, aplinkai, atmosferai ir daugeliui kitų svarbių Žemės aspektų. Todėl asmenys, besirūpinantys aplinkosauga, paprastai labiau rūpinasi bendros aplinkos sveikatos palaikymu, o ne naujų išteklių paieška.