Išorinė aplinkos analizė tiria informaciją apie verslo pramonę, konkurenciją ir politinę bei socialinę aplinką. Šie veiksniai turi įtakos verslui, bet jų nekontroliuoja, pavyzdžiui, kai nauja politinė partija pradeda eiti pareigas ir pakeičia taisykles, o tai savo ruožtu reikalauja, kad įmonė investuotų į naują įrangą arba modifikuotų savo produktus. Išorinės aplinkos analizė apima verslo išorinės aplinkos veiksnių ir jų įtakos verslui sąrašą. Toliau aptariamos galimybės, kurių verslas gali siekti, ir grėsmės, galinčios jam neigiamai paveikti. Tokio tipo analizė baigiama planu, kaip verslas gali pasinaudoti galimybėmis ir įveikti arba sumažinti grėsmes.
Išorinės aplinkos pokyčius lemia veiksniai, kurių įmonė negali kontroliuoti. Pavyzdžiui, jos klientų bazė gali pasikeisti, kai susiduria su besikeičiančiais demografiniais rodikliais, tendencijomis ir poreikiais. Taip pat konkurencinė aplinka gali pasikeisti dėl naujų technologijų atsiradimo, pasitraukimo ar plėtros. Ekonominė ir politinė aplinka taip pat gali turėti įtakos, kai keičiasi politinės partijos, kai atsiranda naujų reglamentų arba kai atsiranda ekonominis nestabilumas. Ne visi verslo išorinės aplinkos pokyčiai yra grėsmė – pavyzdžiui, įmonė, daug investavusi į ekologiškas technologijas, gali tapti pramonės lydere dėl pasikeitusios vartotojų paklausos.
Norint atlikti išorinę aplinkos analizę, įmonė turi ištirti ir pripažinti veiksnius, kurių ji negali kontroliuoti. Tada sąrašas turėtų būti peržiūrėtas, siekiant išsiaiškinti, ar yra galimybių ar grėsmių. Kai atsiranda galimybė, verslas turėtų sukurti strategiją, kad ja pasinaudotų. Pavyzdžiui, jei ekonomika išeina iš nuosmukio, ji gali norėti padidinti gamybą, kad neprarastų pardavimų, kai paklausa didėja. Jei randama kokių nors grėsmių ar galimų grėsmių, verslas turėtų parengti planus, kaip įveikti arba sumažinti poveikį.
Reguliarus išorinės aplinkos analizės atlikimas gali padėti įmonėms sukurti arba išlaikyti konkurencinį pranašumą. Susikoncentravus į kasdienes operacijas lengva nepastebėti visos išorinės aplinkos, todėl gali būti prarastos galimybės arba grėsmės gali virsti blogais netikėtumais. Atsižvelgiant į pramonės šaką, turėtų pakakti metinės analizės. Tačiau jei pramonė yra greita, jautri besikeičiantiems reguliavimui arba jautri kintančioms konkurencinėms aplinkoms, reikėtų atlikti ketvirčio arba pusmečio analizę. Paprastai išorinė aplinkos analizė atliekama kaip stipriųjų, silpnųjų pusių, galimybių ir grėsmių (SSGG) analizės dalis, kai įmonė toje pačioje ataskaitoje nagrinėja tiek vidinę, tiek išorinę aplinką.