Žmogiškųjų išteklių (HR) valdymo svarba slypi jo, kaip organizacijos poreikių koordinavimo darbuotojų atžvilgiu ir darbuotojų gerovės bei poreikių apsaugos metodo, vertė. Jo, kaip darbdavių ir darbuotojų santykių valdymo organizacijoje įrankio, vertė yra dar vienas žmogiškųjų išteklių valdymo svarbos pavyzdys. Kai kurie žmogiškųjų išteklių valdymo komponentai apima tokias užduotis kaip darbuotojų samdymo priežiūra, jų orientavimo ir dislokavimo koordinavimas, darbuotojų įgūdžių įvertinimas ir darbuotojų bei darbdavių tarpusavio bendravimo kanalas.
Vienas iš žmogiškųjų išteklių valdymo svarbos aspektų yra jo, kaip priemonės, leidžiančios nustatyti darbo jėgos poreikius organizacijoje ir įdarbinti reikalingus darbuotojus, kurie aprūpintų reikiamą darbo jėgą, vaidmuo. Ši funkcija būtinai apima pokalbius su potencialiais darbuotojais, jų prašymų nagrinėjimą ir tolesnius veiksmus, susijusius su jų paraiškomis. Žmogiškieji ištekliai taip pat kuria geriausius pokalbių modelius, atsižvelgdami į geriausius klausimus ar testus, kurie atskleis geriausius kandidatus užimti poziciją. Pavyzdžiui, jei finansų įmonėje yra laisva jaunesniojo buhalterio vieta, žmogiškųjų išteklių skyrius parengs idealius testus, kuriuos būsimi darbuotojai turi išlaikyti, kad galėtų užimti šias pareigas.
Įdarbinus darbuotojus, žmogiškųjų išteklių funkcija yra palaikyti ryšį su kandidatais. Tai apima jų pažangos organizacijoje stebėjimą ir atsiliepimų apie bet kokias tobulinimo sritis teikimą arba pagirimą už gerą darbą. Atlikdamas šį vertinimą, žmogiškųjų išteklių skyrius nustatys kandidatus, kuriuos reikėtų paaukštinti arba perkelti į kitus skyrius.
Kita žmogiškųjų išteklių valdymo svarba yra jos, kaip įmonės valdymo ir darbuotojų tarpininko, funkcija. Paprastai, kai darbuotojai turi kokių nors nusiskundimų arba jaučia, kad jie buvo kaip nors atskirti, pirmasis jų užsukamas yra žmogiškųjų išteklių skyrius. Kai kurios problemos, kurias valdo žmogiškieji ištekliai, apima darbuotojų agitaciją dėl atlyginimo padidinimo, taip pat kaltinimus dėl rasinio, seksualinio ar kitokio pobūdžio priekabiavimo ir tam tikrų darbuotojų nepasitenkinimo dėl paaukštinimo. Tai vienas iš svarbiausių žmogiškųjų išteklių vaidmenų, nes atveria kanalą komunikacijai tarp darbuotojų ir darbdavių, leidžia efektyviau spręsti konfliktus ir išvengti bet kokių trikdžių, dėl kurių gali būti švaistoma gamyba ir pajamos.