Skrandžio gleivinė yra skrandžio sluoksnis, sudarytas iš epitelio, lamina propria ir muscularis gleivinės. Epitelis dengia skrandžio gleivinės paviršių ir susideda iš vieno sluoksnio stulpinių ląstelių, kurios išskiria tirštą, slidų, skaidrų skystį, vadinamą gleivėmis, ir šarminį skystį. Gleivės ir šarminis skystis apsaugo epitelį nuo mechaninių pažeidimų ir skrandžio rūgšties. Skrandžio gleivinės paviršiuje taip pat yra daugybė kanalų angų, vadinamų skrandžio duobėmis, kuriose ištuštėja viena ar kelios skrandžio liaukos.
Skrandžio gleivinė suskirstyta į tris sritis, įskaitant širdies liaukinę sritį, esančią tiesiai po apatiniu stemplės sfinkteriu, oksintinę liaukinę sritį, esančią kūne ir dugne, ir pylorinę liaukos sritį, esančią antrume. Tiek širdies, tiek pylorinės liaukos srityse daugiausia yra gleives išskiriančių liaukų ląstelių, tačiau pastarosiose yra ir gastrino ląstelių (G ląstelių), kurios išskiria hormoną gastriną. Oksintinėje (rūgštį formuojančioje) liaukinėje srityje yra trijų tipų ląstelės, įskaitant gleives išskiriančias gleivines kaklo ląsteles, parietines arba oksintines ląsteles, kurios išskiria druskos rūgštį ir vidinį faktorių, ir pepsinogeną išskiriančias pepsines arba pagrindines ląsteles.
Gastrinas skatina druskos rūgšties ir pepsinogenų sekreciją, stimuliuodamas parietines ir pepsines ląsteles. Vandenilio chlorido rūgštis skaido maistines medžiagas, naikina daugumą prarytų mikroorganizmų ir katalizuoja neaktyvaus pepsinogeno pavertimą aktyviu pepsinu, kuris yra atsakingas už baltymų virškinimą. Pepsinogenai yra zimogeno granulėse pepsinėse arba pagrindinėse ląstelėse ir išsiskiria egzocitozės būdu. Vandenilio chlorido rūgštis sudaro būtinas rūgštines sąlygas pepsinogenui paversti pepsinu. Vidinis faktorius suriša vitaminą B12 ir leidžia jam pasisavinti klubinėje žarnoje.
Pagrindiniai veiksniai, skatinantys skrandžio sekreciją, yra acetilcholinas, gastrinas ir histaminas. Acetilcholinas skatina gleivių sekreciją gleivių ląstelėse, druskos rūgštį – parietalines arba oksintines ląsteles, o pepsinogeną – pepsines arba pagrindines ląsteles. Gastrinas ir histaminas veikia tik parietalines arba oksintines ląsteles.
Esant normaliai skrandžio veiklai, paviršinės epitelio ląstelės paprastai išsisluoksniuoja į spindį. Šios ląstelės pakeičiamos regeneracinėmis ląstelėmis, kurios turi galimybę diferencijuotis į kolonines epitelio ląsteles ir migruoti į naują vietą. Be to, šios ląstelės yra stulpelinės kamieninės ląstelės, įsiterpusios tarp gleivinės kaklo ląstelių. Skrandis naudoja šias ląsteles paviršiaus epitelio pažeidimams atitaisyti.
Taip pat yra difuzinės neuroendokrininės sistemos (DNES) ląstelių, išsklaidytų tarp kitų skrandžio gleivinės epitelio ląstelių. DNES ląstelės yra endokrininių ląstelių tipai įvairiose kūno vietose. Šios ląstelės išskiria į hormonus panašias medžiagas.