Labiausiai paplitę kišeninio dviračio varikliai yra varomi dujomis, nors egzistuoja ir elektra varomi pocket bike varikliai. Dujomis varomi varikliai paprastai yra dvitakčiai varikliai, nors keturtakčiai varikliai tampa vis dažnesni, kurių darbinis tūris svyruoja nuo 25 cc iki 100 cc, priklausomai nuo kišeninio dviračio dydžio. Elektriniai varikliai gali svyruoti nuo 100 vatų iki 1000 vatų ir nuo 24 iki 60 voltų, vėlgi, priklausomai nuo kišeninio dviračio dydžio. Dauguma ankstyvųjų kišeninių dviračių modelių, kurie buvo išvežti iš Japonijos kaip žaisliniai ar plataus vartojimo dviračiai, buvo varomi elektra, tačiau ankstyviausios kišeninių dviračių versijos, kurios lenktynėse buvo dviračiai, buvo varomos dujomis.
Kišeniniai dviračiai atsirado pilno dydžio motociklų lenktynėse. Maži dviračiai buvo naudojami kaip „pit bike“ – maži dviračiai, pagaminti iš atsarginių dalių, kurios buvo naudingos važiuojant ankštose duobių vietose. Kadangi jie buvo pagaminti iš atsarginių dalių, originalūs kišeninių dviračių varikliai buvo varomi dujomis ir dažnai buvo gaminami iš tų pačių medžiagų kaip ir pilno dydžio dviračiai, tik mažesniu mastu. Dujomis varomų pocket bike variklių galia matuojama cc; kuo mažesnis cc, tuo mažiau galingas variklis. Mažiausi pocket bike varikliai paprastai yra apie 25 cc, o didžiausi kišeninio dviračio varikliai yra apie 100 cc. Didesni varikliai paprastai yra skirti didesniems dviračiams.
Dujiniai varikliai kišeniniuose dviračiuose dažniausiai būna dvitakčiai arba keturtakčiai. Dviejų taktų varikliai užbaigia degimo procesą vienu alkūninio veleno apsisukimu arba dviem stūmoklio taktais. Keturtakčiai varikliai tą patį procesą atlieka keturiais stūmoklio taktais arba dviem pilnais alkūninio veleno apsisukimais. Dviejų taktų varikliai dažniau naudojami kišeniniams dviračiams, nes dvitakčiai varikliai labiau naudojami smulkiems darbams, pavyzdžiui, grandininiams pjūklams. Dvitakčiai varikliai yra pigesni ir lengvesni nei keturtakčiai, tačiau jie labiau teršia nei keturtakčiai ir tarnauja ne taip ilgai kaip keturtakčiai. Kameroje veikia kiekvienas taktas, o tai reiškia, kad dvitakčiai varikliai turi daugiau galios, tačiau jie taip pat linkę greičiau sudeginti benziną.
Ankstyvieji japoniški kišeninių dviračių variklių modeliai buvo pritvirtinti prie žaislinių dviračių, skirtų lenktynėms ir poilsiui. Varikliai buvo magnetinio šepečio modeliai ir, nors nebūtinai tokie galingi kaip dujomis varomi varikliai, jie tinka mažiems dviračių dydžiams ir jiems važiuoti nereikėjo benzino. Naudojami varikliai buvo panašūs į motorolerių ar dviračių su stiprintuvu variklius. Nors vis dar yra, jie daug rečiau naudojami kišeniniuose dviračiuose nei dujomis varomuose varikliuose.