Mezenchimas yra laisvo jungiamojo audinio forma, kuri vystosi embrione. Jį sudaro susmulkintos medžiagos, sudarytos iš baltymų ir vandens, želatinos tekstūros, kuri apsaugo ir palaiko ląsteles ir tinklinius pluoštus. Mezenchime esančios ląstelės yra nediferencijuotos, tai reiškia, kad jos gali išsivystyti į bet kokio tipo subrendusias ląsteles. Iš mezenchimo atsiranda visiškai išsivysčiusio vaisiaus kaulas, kremzlės, jungiamasis audinys, limfinė sistema ir kraujotakos sistema.
Normalaus vystymosi metu embrionas iš apvaisinto kiaušinėlio iš zigotos išauga į blastulę, vėliau į grastulę, kurią sudaro keli sluoksniai, vadinami gemalo sluoksniais. Daugumoje sudėtingų stuburinių gyvūnų išsivysto trys gemalo sluoksniai: endoderma, mezoderma ir ektoderma. Šios sudėtingos būtybės, įskaitant žmones, vadinamos triploblastinėmis, nes yra trys skirtingi gemalo sluoksniai. Mažiau sudėtingi gyvūnai dažnai pradeda nuo dviejų ar net vieno sluoksnių, kaip ir kempinių atveju. Gyvūnai, išsivystę iš dviejų gemalo sluoksnių, vadinami diploblastiniais.
Mezenchiminės ląstelės daugiausia atsiranda iš mezodermos, nes embrionas toliau diferencijuojasi. Mezenchimas laikomas tinklinio jungiamojo audinio forma, nes jame yra tinklinių skaidulų, kurios yra skaidulos, sudarytos iš tam tikros rūšies kolageno, žinomo kaip III tipo kolagenas. Šios formos kolagenas randamas kauluose, kremzlėse, sausgyslėse ir kituose jungiamuosiuose audiniuose, kurie išsivysto iš mezenchimo. Tinklinės skaidulos taip pat gali susiformuoti į tinklinį atraminį tinklą, esantį minkštuose kūno audiniuose, pavyzdžiui, limfinėje sistemoje, kuri taip pat atsiranda iš mezenchimo vaisiaus vystymosi metu. Mezenchimas taip pat gali diferencijuotis į hematopoetines ląsteles arba ląsteles, gaminančias kraują ir kraujotakos audinius, taip išsivystydamas į brandžią kraujotakos sistemą.
Kitas susijęs terminas „mezenchiminės kamieninės ląstelės“ kartais vartojamas pakaitomis su terminu „čiulpų stromos ląstelės“, apibūdinant nediferencijuotas kamienines ląsteles. Tačiau vadinti jas mezenchiminėmis ląstelėmis nėra visiškai tiksli, nes mezenchimas gali diferencijuotis į kraujo ląsteles, o kamieninės ląstelės, dažniausiai vadinamos mezenchiminėmis kamieninėmis ląstelėmis, paprastai gali tapti kaulų ląstelėmis, riebalų ląstelėmis arba kremzlinėmis ląstelėmis. Kitas terminas, kuris laikomas šiek tiek tikslesniu, kai naudojamas apibūdinti šio tipo kamienines ląsteles, yra „daugiapotentinės stromos ląstelės“.
Vaisiaus vystymosi metu taip pat vystosi panašaus tipo audinys, vadinamas ektomesenchimu. Skirtingai nei mezenchimas, ektomesenchimas atsiranda šiek tiek vėliau vystymosi procese iš ląstelių grupės, vadinamos nervinio keteros ląstelėmis. Embriono kaukolės srityje susidaro nervinės žievės ląstelės, kurios tampa kaulais ir galvos bei kaklo raumenimis, taip pat formuojasi šakų ar ryklės lankai, kurie žuvims tampa žiaunomis, o žinduolių trachėjomis ir gerklėmis išsivysto.