Artėjimas tūpti pagal prietaisus yra tūpimo būdas, kurį pilotas naudoja, kai matomumas yra mažas arba jo visai nėra. Esant prastam orui ar užgesus, pilotas priklausys nuo orlaivio matuoklių pateiktos informacijos ir instrumentiniu būdu priartės prie aerodromo. Vadovaudamasis tik plaukiojančios priemonės matuoklių rodmenimis, pilotas turi pamiršti kiekvieną instinktą, kurį turi vizualiai patikrinti prietaiso rodmenis, ir pasitikėti, kad pateikta informacija yra tiksli ir teisinga. Pilotai yra išsilavinę ir sertifikuoti, kad galėtų atlikti artėjimą tūpti pagal prietaisus, o kvalifikacija, leidžianti tokio tipo skraidyti, žinoma kaip skrydžio pagal prietaisus kvalifikacija arba IFR sertifikatas.
Pirmasis įvertinimas, kurį gaus tipiškas pilotas, vadinamas vizualiu skrydžio įvertinimu arba VFR. Tai leidžia pilotui skristi tik tada, kai laukas gali būti gerai matomas iš dangaus. Kadangi orai gali labai staigiai pasikeisti, dauguma pilotų yra minimaliai mokomi artėjimo tūpti pagal prietaisus taktikos. Šie įgūdžiai yra sutelkti į slydimo kelią, žemės greitį ir nusileidimo greitį. Ši informacija, taip pat dirbtinis horizonto matuoklis leis pilotui artėti prie prietaiso. Vėjo kryptis ir greitis taip pat yra svarbūs veiksniai, kuriuos pilotas turės žinoti, artėdamas prie aerodromo pagal prietaisus.
Kita instrumentinio metodo versija gaunama iš valdymo bokšto. Tai paprastai vadinama „piloto kalbėjimu“. Esant tokiai situacijai, valdymo bokšto operatorius naudos savo radaro sistemos parodymus ir perduos informaciją pilotui, kad būtų galima tinkamai sureguliuoti orlaivį. Bokšto operatorius pastatys orlaivį tinkamoje slydimo trajektorijoje į oro lauką, nurodydamas pilotui duoti arba nuimti droselį, taip pat patraukti orlaivio nosį aukštyn arba nuleisti žemyn. Kai pilotas išsirikiuoja ant tinkamo kilimo ir tūpimo tako, bokštas gali duoti pilotui nurodymus iki taško, per kurį reikia nupjauti droselį, nuleisti nosį ir nuspausti stabdžius.
Šis veiksmas dažnai romantizuojamas filmuose, kai prakaituojantis žmogus šaukia nurodymus ir sako padrąsinančius žodžius. Atliekant tikrąjį artėjimą prie prietaiso, komandos ištariamos aiškiai, o pilotas jas patvirtina ramiai ir aiškiai pagal ryšio protokolą. Nėra laiko prisiminti ir pritraukti artimuosius į valdymo bokštą naudojant tikrąjį instrumentinį metodą. Piloto tikėjimas prietaisų rodmenimis ir jo mokymu bei valdymo bokšto personalo profesionalumu leidžia pilotui išlikti ramiam.