Automatinis gelbėjimas – tai praktika, kai iš neveikiančių transporto priemonių išimamos ir pakartotinai naudojamos automobilių dalys, o tada saugiai išmetamos tos automobilio dalys, kurių negalima išgelbėti. Tai atliekama gelbėjimo aikštelėse, dar vadinamose automobilių perdirbėjais. Taip išvengiama tinkamų dalių ir medžiagų švaistymo ir skatinama tausoti aplinką pakartotinai naudojant transporto priemonių komponentus, užuot išmetus jas į sąvartyną.
Automobilių gamyba yra didžiausia pramonė pasaulyje. Todėl ji taip pat sukuria daugiausiai atliekų. Šios atliekos kelia didelę naštą sąvartynams ir kartu aplinkai. Gelbėjimo pramonė bando sušvelninti šią problemą pakartotinai panaudodama visas dar veikiančias automobilio dalis. Galima išgelbėti net 76 % vidutinio automobilio dalių – daugiau nei bet kuris kitas masinės gamybos sudėtingas daiktas.
Aplinkai nekenksmingas automatinis gelbėjimas paprastai turi tris fazes. Pirmasis etapas, vadinamas išankstiniu apdorojimu, susideda iš transporto priemonės paruošimo išmontuoti. Tai apima visų skysčių, pvz., alyvos, aušinimo skysčio ir degalų, išleidimą, kad jie neištekėtų, kai transporto priemonė stovi gelbėjimo aikštelėje ir nepatektų į požeminį vandenį. Taip pat nuimtas degalų bakas, akumuliatorius ir padangos.
Skysčiai pakartotinai naudojami kitoje transporto priemonėje, parduodami arba vežami iš gelbėjimo aikštelės į perdirbimo įmonę. Baterija taip pat perparduodama arba perdirbama. Dujų bakai, ištuštėję, gali būti perdirbami kaip metalo laužas. Padangos gali būti pakartotinai naudojamos įvairiais būdais – jas galima atnaujinti protektoriais, naudoti kaip šlifuotą kaučiuką arba deginti energijai gauti licencijuotose patalpose.
Tada gelbėjimo aikštelė gali įvertinti likusias dalis ir, atsižvelgdama į jų būklę, suremontuoti arba parduoti. Jei visas automobilis laikomas remontuotinu, jis gali būti parduodamas visą. Šiuolaikinės automobilių gelbėjimo aikštelės naudoja elektroninę duomenų bazę visoms jų dalims ir transporto priemonėms inventorizuoti.
Dalių, kurių dažnai ieškoma gelbėjimo aikštelėse, pavyzdžiai yra visa priekinė arba galinė dalis, kėbulo plokštės arba buferiai, varikliai, transmisijos, ratai ir elektronika ir kt. Kadangi pirkti naudotas dalis viename iš šių objektų yra pigiau nei pirkti naujas, vartotojai gali sumažinti ne tik remonto kainą, bet ir draudimo įkainius, jei remontas yra draudimo išmoka. Automobilių gelbėjimo aikštelės taip pat suteikia retų, nebegaminių transporto priemonių savininkams galimybę įsigyti sunkiai randamų atsarginių dalių.
Pašalinus visas parduodamas dalis, automobilių gelbėjimo įmonė sujungia trupintuvą, kad išlygintų transporto priemonės rėmą. Metalines dalis galima parduoti, o nemetalines dalis saugiai išmesti į sąvartyną.