Vandens kanalas yra natūraliai arba dirbtinai sukurtas vandens kelias, pakankamai platus ir gilus, kad galėtų plaukti valtimis. Kanalai paprastai yra siauri ir gali kelti pavojų plaukiant, pvz., akmenis ar seklumus, kurių jūrininkai turi saugotis plaukdami. Jie aiškiai pažymėti jūrlapiuose, kartu su informacija apie vidutinį vandens aukštį ir pastabomis apie potvynių poveikį kanalo gyliui, nes tai gali būti labai svarbu laivams su gilia grimzle.
Vyriausybės įstaigos gali naudoti gilinimą ir kitas priemones vandens kanalo gyliui kontroliuoti. Ši praktika įprasta intensyvaus eismo zonose, kur nerimaujama dėl laivų, užplaukiančių ant seklumos. Jūrų žemėlapiai paryškins gilintą zoną ir nurodys gylį, kurį vyriausybė įsipareigoja išlaikyti. Už šios kanalo zonos vandens gylis gali būti įvairus, todėl kyla pavojus, kad ant dumblo ir kitų medžiagų, kurių agentūros reguliariai nevalo, nuosėdos.
Atsakomybė už laivybai tinkamų vandens kelių priežiūrą paprastai tenka vyriausybinėms agentūroms, kurios rūpinasi transportu, laivyba ir aplinkosauga. Vandens kanale, kuriuo dažnai plaukia laivai, vyriausybė gali įrengti indikatorius ir plūdurus, nukreipiančius eismą įvairiomis kryptimis, kad jūreiviai būtų kuo saugesni. Be to, technikai turi periodiškai įvertinti gylį, kad nustatytų, ar kanalui valdyti reikia daugiau gilinimo.
Laivų gamybos ir remonto įmonės gali išlaikyti vandens kanalą, vedantį į jų dokus, kad būtų lengviau atvykti ir išeiti. Jie pasitiki kanalu, kad klientai galėtų saugiai judėti, ir taip pat gali naudoti zoną bandymams, kad įsitikintų, ar valtys yra tinkamos plaukioti. Dokai ir uostai taip pat gali dalyvauti kuriant kanalą, mokėdami už šią paslaugą be uosto mokesčių, todėl visi, kurie gauna naudos iš kanalo, taip pat mokės už priežiūrą. Šie subjektai turi derinti veiksmus tarpusavyje ir vyriausybinėmis agentūromis, kad vandens keliai būtų aiškūs ir saugūs.
Plaukiant vandens kanalu yra mažiau vietos apsisukti ir judėti. Tai gali būti pavojinga, ypač esant blogoms oro sąlygoms. Laivai turi laikytis pirmumo įstatymų, pasiduoti neįgaliems laivams, taip pat didesniems laivams, kuriems gali būti sunku sustoti, sulėtinti ir pasukti, kad išvengtų susidūrimų. Įstatymų nesilaikymas gali užtraukti baudas ir nuobaudas, be teisinės atsakomybės bet kokios rūšies nelaimingo atsitikimo atveju. Laivuose taip pat turi būti tinkamas apsauginis apšvietimas, kad jie būtų matomi tamsoje ar rūke, o kitiems laivams būtų suteikta galimybė jų išvengti.