Žmogaus petys yra rutulinis ir lizdinis sąnarys, pažeistas žastikaulio arba žasto kaulo ir mentės dalies, žinomos kaip glenoidas. Šį sąnarį laiko ne tik pačių kaulų formos, bet ir raiščiai bei kremzlės. Viena šios kremzlės dalis, labrum, žieduoja glenoidą, kad pagilintų įdubą ir žastikaulio rutulys būtų saugesnis. Priekinis labrumas yra šios struktūros dalis, esanti kūno priekyje.
Priekinės juosmens kremzlės nuo sąnarinės arba jungiamosios kremzlės skiriasi keliais būdais. Sąnario kremzlė randama tarp kaulų, sudarančių sąnarį, o stuburo kremzlė randama tik aplink rutulinio ir lizdinio sąnario lizdinę dalį. Sąnario kremzlės funkcija taip pat skiriasi, nes šis audinys užtikrina visą sąnario judesių spektrą, suminkštindamas kaulus. Šios kremzlės erozija gali sukelti osteoartritą. Priekinis labrumas nėra linkęs į osteoartritą ir yra sudarytas iš daug kietesnių, standesnių audinių nei sąnarių kremzlės.
Nepaisant tvirtesnės konstrukcijos, labrum nėra apsaugotas nuo sužalojimų. Įplyšimai gali atsirasti bet kurioje kremzlės dalyje dėl vieno trauminio sužalojimo, pavyzdžiui, automobilio avarijos, arba laikui bėgant dėl pasikartojančių judesių, pvz., beisbolo kamuolio metimo. Šios ašaros nurodomos pagal jų vietą: priekinės ašaros yra priekinės, o užpakalinės – užpakalinės plyšys. Sužalojimas gali būti toliau klasifikuojamas kaip apatinis arba aukštesnis, kai pirmasis yra arčiau alkūnės, o antrasis – arčiau peties viršaus.
Jei pacientui pasireiškia priekinio stuburo plyšimo simptomai, pvz., skausmas, kuris gali pasunkėti laikant ranką virš galvos, arba spragsėjimo garsai, kai ranka pasukama, gydytojas paprastai nurodo magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimą. Šis tyrimas suteiks gydytojui aiškų vaizdą apie sužalojimo mastą. Gydymo galimybės skiriasi priklausomai nuo plyšimo sunkumo.
Esant labai nestipriam įplyšimui ar dilimui, gali būti skiriami vaistai nuo skausmo ir sąnario poilsio laikotarpis. Po šio poilsio laikotarpio gali būti taikoma fizinė terapija, skirta sustiprinti netoliese esančius raumenis ir atkurti judesių diapazoną. Sunkesniems priekinio labrumo plyšimams, taip pat nedideliems, kurie nereaguoja į mažiau agresyvų gydymą, paprastai reikia chirurginio gydymo. Ši procedūra dažnai atliekama artroskopiškai; tai yra su kamera ir instrumentais, įkištais per nedidelį pjūvį odoje. Atsigavimas, kurio metu pacientas turi dalyvauti kineziterapijoje, gali trukti nuo trijų iki keturių mėnesių.