Kas yra vizualinė atmintis?

Vizualinė atmintis – tai žmogaus matytos informacijos prisiminimo procesas. Šis atminties tipas dažnai laikomas kitokiu nei kitų tipų atmintis, pavyzdžiui, gebėjimas prisiminti faktus ar muzikos kūrinius. Skirtingi žmonės turi skirtingą šio tipo atminties gabumų laipsnį, todėl manoma, kad praktikuojant galima pagerinti tokio tipo atmintį. Daugelis žmonių mano, kad tokio tipo atmintis yra svarbi mokymuisi ir kad regėjimo atminties trūkumai gali būti susiję su specifiniais mokymosi sutrikimais, tokiais kaip disleksija. Kultūriniu požiūriu vizualinė atmintis yra problemiška, nes nors žmonės linkę ją traktuoti kaip neklystančią, buvo įrodyta, kad žmonės ne visada objektyviai prisimena vaizdinę informaciją.

Vaizdinės informacijos prisiminimo procesas nėra toks paprastas, kaip daugelis žmonių mano. Pavyzdžiui, regos atmintį gali paveikti amžius, alkoholis ar miego trūkumas. Kai žmogaus smegenys priima vaizdinę informaciją, ji nėra saugoma kaip vienas vaizdas ar vaizdų rinkinys. Informacija apie tai, ką mato smegenys, yra saugoma, tačiau kai kurios sritys gali būti lengviau atsimenamos ir tam tikra informacija gali būti pakeista. Be to, prisiminimai, kurie nėra vien vizualūs, gali būti ryškesni arba lengviau atsimenami, o prisiminimai, kurie nėra pirmiausia vizualūs, gali turėti vaizdo komponentų.

Yra daug teorijų apie tai, kaip vaizdinė informacija saugoma smegenyse. Apskritai visos teorijos paaiškina tai, kad skirtingi žmonės prisimins sceną skirtingai, priklausomai nuo to, kokie vaizdo aspektai patraukė jų dėmesį. Vienas įdomus šio tipo atminties aspektas yra tai, kad žmonės dažnai gali įsivaizduoti kitas objektų, kuriuos matė tik vienu kampu, vizualines padėtis.

Daugeliu atvejų vizualinių savybių prisiminimai yra daliniai. Žmogus gali prisiminti bendrą sceną ir konkrečias tos scenos ypatybes, tačiau greičiausiai jis negalės tobulai prisiminti visų vaizdinių detalių. Žmonių, turinčių tobulą regėjimo atmintį, yra reta, bet jie egzistuoja. Tobula šio tipo atmintis žinoma kaip fotografinė arba eidetinė atmintis. Dažnai šie žmonės kenčia nuo tam tikrų psichikos sutrikimų arba gali būti įvardijami kaip žinovai.

Daugelis žmonių mano, kad galima pagerinti regimąją atmintį. Praktikos pratybose paprastai atkuriama tai, kas buvo paveikslėlyje, iš atminties, naudojant piešinį arba aprašą. Šie pratimai ne tik gerina atmintį, bet ir atkreipia dėmesį į smulkmenas. Nesvarbu, ar atmintis smarkiai pagerėjo, ar ne, paprastai manoma, kad tokia praktika teigiamai veikia smegenis.