Globus pallidus yra smegenų struktūra, dalyvaujanti valingų judesių reguliavime. Tai dalis bazinių ganglijų, kurios, be daugelio kitų dalykų, reguliuoja judesius, vykstančius pasąmonės lygmenyje. Pažeidus globus pallidus, jis gali sukelti judėjimo sutrikimus, nes bus sutrikusi jo reguliavimo funkcija. Gali būti atvejų, kai žala sukeliama tyčia, pavyzdžiui, atliekant procedūrą, vadinamą pallidotomija, kurios metu sukuriamas pažeidimas, siekiant sumažinti nevalingą raumenų drebėjimą.
Ši bazinių ganglijų sritis gauna įvestis iš kitos srities, vadinamos striatum, kurią sudaro dvi dalys – uodeginis branduolys ir putamenas. Šie duomenys tiesiogiai arba netiesiogiai nukreipiami į talamą. Interna atveju, viena globus pallidus sritis, struktūra gali maitintis tiesiai į talamą. Išorinė dalis, esanti, kaip galima įsivaizduoti, šios struktūros išorėje, tiekia informaciją į vidų, kur ji gali būti perduodama talamui.
Kalbant apie judėjimo reguliavimą, globus pallidus pirmiausia turi slopinamąjį poveikį, kuris subalansuoja smegenėlių sužadinimo poveikį. Šios dvi sistemos sukurtos taip, kad veiktų darniai viena su kita, kad žmonės galėtų judėti sklandžiai, tolygiais, kontroliuojamais judesiais. Dėl disbalanso gali atsirasti drebulys, trūkčiojimai ir kitos judėjimo problemos, kaip matyti kai kuriems žmonėms, sergantiems progresuojančiais neurologiniais sutrikimais, kuriems būdingi tokie simptomai kaip drebulys.
Baziniai ganglijos veikia pasąmonės lygmeniu, o jų veikimui nereikia sąmoningų pastangų. Kai kas nors nusprendžia užsiimti tokia veikla, kaip, pavyzdžiui, glostyti katę, šios struktūros padeda reguliuoti judesį, kad jis būtų kuo sklandesnis, ir reaguoti į jutimo grįžtamąjį ryšį. Taip pat globus pallidus dalyvauja nuolatiniame subtiliame judėjimo reguliavime, leidžiančiame žmonėms vaikščioti, kalbėti ir užsiimti įvairia kita veikla su minimaliu trikdymu.
Globus pallidus klasifikuojamas kaip subkortikinė struktūra, esanti giliai smegenų viduje. Tai galima pastebėti atliekant kai kuriuos medicininius smegenų vaizdinius tyrimus, taip pat atliekant skrodimus, kurių metu smegenys atveriamos, kad būtų atskleistos viduje esančios struktūros. Įvairių struktūrų funkcijas galima paryškinti naudojant dėmes, kurios prisitvirtina prie įvairių tipų audinių arba smegenyse esančių cheminių medžiagų, todėl žmonės gali aiškiai atskirti struktūras, kurias kitu atveju būtų sunku atpažinti.