Slydimasis dygsnis yra dygsnio tipas, naudojamas siuvant, mezgant ir neriant. Siuvant slydimo dygsnio pagalba rankiniu būdu uždaroma anga, pvz., skylė, palikta pagalvei prikimšti, arba tarpas kairėje, kad pamušalu maišelis būtų pasuktas dešine puse. Slydimasis dygsnis taip pat gali būti naudojamas neriant arba siuvant norint sujungti atskiras dalis. Tai vienas iš būdų siūti kraštą rankomis.
Slydimo dygsnio tikslas siuvant yra būti beveik nematomam iš dešinės audinio pusės. Kad dygsnio praktiškai nesimatytų, siuvėja vienoje adatoje sugauna vos kelis audinio siūlus. Tada ji perkelia adatą įstrižai į kitą audinio kraštą, paimdama tik keletą siūlų toje audinio dalyje.
Nėrimo metu slydimo dygsnis perkelia siūlą per siūlių eilutę, bet neprideda siūlių eilės, kaip būtų surišant grandine. Tai laikoma labiau technika nei tikras dygsnis. Kaip ir siuvant, nertas dygsnis yra labai mažas.
Nėrimo žmogus naudoja dygsnį formoms kurti. Pavyzdžiui, ji gali sukurti grandininių siūlių eilę, užstumti pirmąją grandinę ant kabliuko ir atlikti slydimo dygsnį, kad grandinėje surištą eilutę sudarytų kilpa. Be siūlių žiedų kūrimo, nėrėjas gali naudoti dygsnį, kad pradėtų naują verpalų rutulį, pridėtų užbaigtą kraštą prie projekto arba sudarytų siūlę.
Mezgimo metu slydimo dygsnis yra ne tiek dygsnis, kiek siūlų perkėlimas nuo vienos virbalo prie kitos nemezgant ir nevyniojant. Dygsnis gali būti padarytas taip, lyg mezgėjas ruoštųsi raištyti arba megzti, tačiau dygsnis nėra iki galo užbaigtas. Norėdama dygsniuoti taip, lyg norėtų megzti, mezgėja perstumia adatą per kitą dygsnį ant priešingos adatos. Verpalai turėtų būti už projekto. Užuot užbaigusi dygsnį, ji tiesiog perkelia dygsnį nuo vienos adatos ant kitos.
Norėdama paslysti tarsi purendama, mezgėja slysta siūlę nuo vienos adatos prie kitos. Veriant dygsniai lieka nesusukti, o mezgant dygsnis sukasi taip, kad galinė dalis būtų priekyje. Paprastai mezgėjos vadovaujamose instrukcijose nurodoma, ar ji turi slysti, kad megztų, ar slystų, kad būtų galima nerti.