Svarbiausias veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti kuriant naminę laužą, yra saugumas. Gaisro duobes visada reikia įrengti saugiu atstumu nuo augalų, konstrukcijų, tvorų, lauko baldų ir kitų degių medžiagų. Jie niekada neturėtų būti statomi po medžiais, kur nuo ugnies šokinėjančios liepsnos gali nudeginti šakas. Gaisro duobė turi būti pagaminta nenaudojant medžiagų, kurios gali užsidegti, ir niekada neturėtų būti dedamos ant degaus paviršiaus. Kieme dažniausiai laužavietei gaminti naudojamos pelenų blokeliai, plytos, akmuo, betonas, o kartais naudojami ir metaliniai ugnies žiedai.
Kai bus nuspręsta dėl saugios vietos statyti naminę židinį, kitas žingsnis yra nustatyti dydį. Dydis nulems, kiek plytų, pelenų blokelių ar akmenų reikės. Naudojant metalinį ugnies žiedą, laužavietės dydis bus nustatomas pagal žiedo skersmenį, tačiau statant savadarbę laužą iš kitų medžiagų, dydį nustatyti padės planuojami laužavietės panaudojimo būdai. Jei laužavietė bus naudojama kaip grilis, vidinis skersmuo turės būti šiek tiek mažesnis nei grotelės, tačiau jei nebus naudojamos grotelės ar ugnies žiedas, laužavietė gali būti didesnė.
Naminė ugnies duobė gali būti laikina arba nuolatinė. Laikinos ugnies duobės dažnai naudojamos paplūdimyje arba stovyklaujant ir yra pagamintos iš lengvai prieinamų medžiagų. Smėlis yra saugus paviršius, tinkantis naudoti po laužaviete paplūdimyje, o uolų dažnai nesunku rasti naminėje laužavietėje stovyklaujant miške. Laikinos laužavietės nereikėtų statyti didelio skersmens, nes kuo platesnis dydis, tuo didesnė tikimybė, kad jos šonai gali apvirsti.
Yra keletas kitų saugos veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti naudojant naminę ugnies duobę. Prieš kurstydami ugnį įsitikinkite, kad akmenys ar plytos yra sausi, nes jei juose yra vandens, jie gali sprogti veikiami aukštai temperatūrai. Įkūrus ugnį, visada šalia turi būti kibiras vandens, jei skrendančios žarijos užliptų ant ko nors degaus ir užsidegtų. Tol, kol bus laikomasi šių patarimų, kieme esanti laužo duobė gali džiuginti šeimą ir draugus daugelį metų.